*In Love With You*

2.12

- Kur ji?... Taip jai ir reikia,- per miglą išgirdau kažkieno balsą. Pasukusi galvą pajaučiau kaip suskausta kaklą, kadangi užmigau sėdėdama ir atsirėmus į betonuotą sieną. Ant skruostų vis dar jaučiau išdžiūvusias ašaras, o gerklėje buvo didelis gumulas per kurį atrodo negalėčiau  pratarti nė žodžio. Net neįsivaizduoju kiek laiko esu čia laikoma, nes kai užmigau per grotinį mažą langelį buvo matyti šviesa. Po nesibaigiančio pokalbio išgirdau kaip atsidaro durys ir į kambarį įžengia Megė. Peržvelgusi mane pašaipiai nusišypsojo

- Vargšelė, gal reikia pagalbos Amelia, oi tiksliau Helena,- apsimestinai liūdnai tarė ir nusijuokė - kaip gerai, jog grobis pats ateina į nasrus. Žinai šis planas buvo sugalvotas kai tu dar mielai glausteisi Hero glėbį. Jau tada turėjom tave pagrobti tačiau mums sutrugdė tavo buvęs vaikinas,- ji pavartė akis - ir taip reikėjo viską pergalvoti tačiau matai kaip mums pasisekė, nereikėjo net stengtis. Jau dabar Hero tavęs ieško tačiau ne kaip Helenos, o kaip Amelios. Vargšelis net nežino, jog tai ta pati mergina,- ji priėjusi nuplėšė mano peruką ir šviesūs plaukai pasileido nukrisdami man ant pečių - na štai ir mūsų miela Helena, o dabar metas atsilyginti už tai, jog kėsinaisi į mano gyvybę,- surimtėjusi pasakė - ateikit!,- ji pašaukė iš koridoriaus du vyrus,- pririškit ją prie kėdės ir pasistenkit, kad jai skaudėtų,- ji eidama prie kažkokios tašės tarė. Vienas vaikinas priėjęs stipriai mane pakėlė ir užlaužė ranką nuo ko riktelėjau, nes skausmas buvo velniškas. Pasodinę ant kėdės jie pririšo prie jos taip, jog visiškai negalėčiau pakrutinti net pirštelio kadangi virvės buvo stipriai įsirėžę į odą. Kai jie baigė pasišalino ir tik tada pastebėjau ką Megė išsiėmė iš tašės. Man akys greitai išsiplėtė ir širdis pradėjo plakti taip greitai kaip dar niekada nebuvo plaukusi. Savo rankose ji turėjo du peilius taip pat ant staliuko buvo padėta žnyplės ir kiti įrankiai. Mano akys pradėjo bėgioti po visą kambarį lyg pamišę, kol susidūrė su Megės akimis. Ji kraupiai nusišypsojo ir priėjo prie manęs

- Mege nereikia prašau,- kylant panikai tariau

- Mege nereikia prašau,- ji atkartojo pavaidindama mane - dar ir kaip reikia,- griežtai tarė. Kadangi mano rankos buvo pririštos prie kėdės rėmų ji švelniai perbraukė peiliu per mano ranką - šitas pjūvis už tai, jog pasisavinai Hero, nors visada jaučiau jam šiltus jausmus,- ji tai pasakius perrėžė vieną liniją ant mano rankos nuo ko sucypiau ir iš karto pasipylė kraujas,- ši už maišymąsi po kojomis,- perrėžė,- šitos už tai, jog bandei mane nužudyti,- perbraukė dvi linijas iš kurių pradėjo bėgti kraujas. Jaučiau kaip kūnas iš lėto silpsta, o galva apsunksta ir prarandu sąmonę dar prieš tai išgirsdama Megės juoką ir durų trinktelėjimą.

Trečias kartas... Trečias kartas kai pabundu šioje skylėje. Su skausmu išorėje ir viduje. Jau praradau laiko nuovoką kelinta dabar diena ar valanda. Pažvelgusi į savo rankas nustebau. Jos buvo užbintuotos švariu bintu, o pati aprengta kažkokia laisva suknele. Išgirdusi žingsnius suklusau. Pro duris ir vėl įėjo tas vaikinas. Nepajusdama susiraukiau ir bijojau pažvelgti jam net į akis

- Pasiruošusi susitikimui su savo vyru?,- baugiu balsu prakalbo - tačiau prieš tai aš tavim pasimėgausiu,- jis nusišypsojo ir prikando lūpą. Priėjęs atrišo mano rankas ir pakėlė. Jaučiausi lyg būčiau valdoma marionetė kadangi visiškai neturėjau jėgų, gal dėl to jo per visą šį laiką negavau nė kasnelio. Jis prispaudė mane prie sienos ir nuleido savo ranką prie mano šlaunies. Lėtai užkišęs ją už suknelės pradėjo kilti, kol pasiekė intymią  vietą. Pridėjęs pirštus pradėjo juos sukioti. Iš paskutinių jėgų stengiausi jį atstumti tačiau buvau lyg skruzdėlė. Atsibodus žaisti jis nuleido mano apatinius ir greitai įėjo dviem pirštais taip priversdamas mane sušukti iš skausmo. Keliaudamas pirmyn, atgal jis teikė man vis didesnį skausmą. Negana to jis numetė mano liemenėlę ir pakėlęs suknelę pradėjo čiulpti krūtį. Iš skausmo pradėjau kūkčioti ir prašyti jį sustoti tačiau jis neklausė. Po nesibaigiančių skausmų jis ištraukė savo pirštus ir juos nusilaižė. Pradėjęs sagstyti savo kelnių užtrauktuką mane perliejo šalčio banga. Jis nusimovė kelnias ir išsitraukė savo pasididžiavimą. Paėmęs mane už kaklo parklupdė ir liepė apžioti jį nuo ko manęs vos nesuvimdė. Pamatęs, jog nieko nedarysiu pats pražiojo mane ir sugrūdo jį tiesiai į gerklę. Jam slystant mano liežuviu įkandau į jo pasididžiavimą ir jis atšoko lyg nuplikytas. Priėjęs trenkė smarkų antausį nuo kurio parkritau  ant šaltų grindų. Tačiau tuo viskas nesibaigė jis grubiai mane pakėlė ir vėl prispaudė prie sienos. Pridėjęs savo galiuką man prie vaginos jis pasiukiojo ratus ir užvertė galvą. Pabodę žaisti jis be įspėjimo įėjo į mane visu gyliu. Kiekvienas jo įstūmimas atrodė vis skaudenis ir skaudenis. Per ašaras nieko nemačiau tik susiliejusį vaizdą. Tai štai ko aš verta? Jog mane visi išnaudotų? Jog būčiau visų atpirkimo ožys? Vaikinas įėjinėjo vis stipresniais judesiais nuo kurių kiekvieną kartą klyktelėjau. Jam baiginėjant išgirdau kažką koridoriuje šaukiant ir tas garsas vis artėjo

- Mus puola Hero gauja!,- Tai buvo paskutiniai žodžiai kurie praskriejo pro ausis prieš tai kaip sukritau vaikinui į glėbį.

Šviesa balta šviesa buvo aplink mane. Jokių spalvų, jokių daiktų. Apsidairiusi už dešimt metrų pamačiau didelį medį ant kurio augo daug obuolių, o po juo kažkas sėdėjo užsisukę. Tam žmogui atsisukus nusišypsojau norėjau pulti į glėbį tačiau negalėjau pajudėti, mano kojos atrodo buvo pritvirtintos prie žemės. Mama lėtai priėjusi nusišypsojo

- Ar prisimeni ką tau sakiau?,- jos švelnus balsas suskambo tuščioje patalpoje

- Sakei nepasiduoti tačiau aš nebegaliu, man per daug skausmo, per daug tuštumos. Man labai trūksta tavęs,- tyliai tariau. Ji priėjusi pridėjo savo ranką man prie skruosto

- Niekada nežiūrėk vien tik į blogus dalykus, pažiūrėk ir į gerus,- ji nusišypsojo,- juk turi Hero, jis tave labai myli, taip pat yra tėtis, kuriam labai sunku be tavęs. Tu per jauna, jog pasiduotum, o visas gyvenimas tau dar prieš akis,- šyptelėjo. Pajautusi kojose palengvėjimą pajudėjau iš vietos ir pribėgusi prie mamos stipriai ją apkabinau ir užsimerkiau tačiau kai pramekiau akis jos jau nebuvo ir prieš save vėl išvydau šviesą kuri mane apakino.