*In Love With You*

2 26

Skausmas - tai ką jaučiau visame kūne vos pabudusi. Jis raižė kūną negailėdamas mano sveikatos. Visi sužeidimai kraujavo ir negalėjau jų sutvarkyti kadangi buvau pririšta prie lovos. Galvojau, jog tai tik paprasti įbrėžimai tačiau atsimerkusi išsigandau, kadangi jie visi kraujavo ir niekas net nepasistengė jų sutvarkyti, kol buvau be sąmonės. Pirmas dvi valandas bandžiau atlaisvinti virves ir pabėgti tačiau supratusi, jog nieko neišeis pasidaviau. Galbūt jeigu būtų surišta tik rankos man išeitų pabėgti tačiau dabar virvės ne tik raižo mano rankas tačiau ir kojas. Dėl to tai yra dar blogiau. Išgirdusi žingsnius užsimerkiau vaidindama miegančią. Kažkas įėjęs uždarė po savęs duris ir jas užrakino. Tai kėlė didesnę baimę nei iki šiol. Stengiausi kvėpavimą nuraminti, jog tas žmogus nesuprastų, kad nemiegu tačiau baimė ir jaudulys neleido to daryti. Gerai tai, jog buvau užklota kaldra per kurią tai nelabai matėsi. Kažkas priėjęs atsisėdo ant lovos krašto ir uždėjo delną ant skruosto. Tie patys šiurkštūs pirštai kaip ir prieš kelias valandas lietę mane. Iš visų jėgų stengiausi nesusiraukti ar nepramerkti akių

- Žinau, jog nemiegi,- Max paprastai tarė ir pervedė pirštu per apatinę mano lūpą. Greitai atsimerkusi pažvelgiau į jį ir susiraukiau. Jis šyptelėjęs pasilenkė link manęs, kol aš vis labiau spaudžiausi prie pagalvės - tu turi labai gražias akis, bet taip pat turi dar gražesnes lūpas, kurios niekada neturi būti vienos,- jis godžiai tarė pažvelgdamas į mano lūpas. Jam pradėjus artėti neturėjau kur dėtis tad bandydama jį sutrugdyti tariau:

- Paleisk mane,- tyliu,vos girdimu balsu pasakiau, kai jo veidas buvo prie pat manojo lūpų. Max pažvelgė į mane ir atsitraukęs nusijuokė. Atsikvėpiau dėl to jog jis pagaliau atsitraukė nuo manęs

- Tu nori, jog tave paleisčiau tada, kai pagaliau gavau ko noriu?,- jis pakėlęs antakį tarė vis dar juokdamasis tačiau pamatęs mano rimtą veidą jo šypsena pasikeitė į rimtą ir nenuspėjamą - įsidėmėk Helena tai, jog niekada tavęs nepaleisiu tad gali pradėti pratintis prie manęs  ir mano kūno,- jis apsilaižęs lūpas tarė - tu net neįsivaizduoju, kokia mano laki fantazija būdavo, kai ateidavai į darbą su prigludusiu sijonu. Galvodavau kaip paimsiu tave ant stalo. Vien nuo minčių man pasistodavo ir negalėdavau eiti į posėdžius tačiau dabar galėsiu viską išpildyti

- Aš nesu tavo nuosava kalė, kuri tau duos tai ko norėsi,- sukandusi dantis tariau žvelgdama į jį su panieka. Jo kiekvienas judesys sukeldavo man šlykštumą

- Nesi, bet būsi,- jis lengvai tarė ir atlaisvino mano rankas - visada gaunu tai ko noriu,- apsisukęs pradėjo eiti link išėjimo tačiau stabtelėjo lyg kažką pamiršdamas ir atsisuko - beto kodėl tavo rankinėje buvo nėštumo testai?,- įtariai paklausė. Jam tai pasakius širdyje sudiegė dirgulys pranešantis apie artėjančią bėdą

- Jie Alex,- išsisukdama tariau - vežiau jai pasidaryti testą, nes ji mano,jog laukiasi,- žodžiams rišantis į vieną sakinį tariau. Jis keistai mane nužvelgė tačiau patikėjęs linktelėjo galva ir išėjo iš kambario jį užrakindamas. Šiek tiek atsikvėpusi pažvelgiau į staliuką, prie lovos, ant kurio buvo padėtas maistas su kažkokia mostimi. Patrynusi rankas lyg bandydama jas atgaivinti paėmiau mostį įsitikindama, jog ji skirta žaizdoms. Atsilaisvinusi kojas lėtai išlipau iš lovos ir netvirtai jas padėjusi ant žemės nupėdinau į tualetą. Nusipraususi visą kraują pažvelgiau į veidrodį kuriame matėsi pavargusios merginos kūnas su įvairiomis žaizdomis. Kažin Hero ieškos manęs ar vis dar gaudys tą pamišėlę? O kaip dėl Semo su Bruno? Ar jie gyvi? Galbūt juos negailestingai nušovė Max'o vyrai. To niekada sau neatleisčiau. Tik pasitepusi žaizdas į mano kambarį įėjo kažkoks vyras. Jis be žodžių priėjo prie manęs ir grubiai pakėlęs už rankos pradėjo temti iš kambario. Vos vilkdama kojas dėjau žingsnius eidama paskui jį. Koridoriuje nebuvo jokių daiktų kuriuos galėčiau panaudoti savo tikslams tad sekiau jį kol priėjome kaip manyčiau pagrindinį kambarį. Jame jau sėdėjo Max ir kažkokia mergina aprengta tokiais rūbais kaip aš ir atrodanti labai panašiai į mane. Susiraukusi stebėjau ją, kol buvau pasodinta ant fotelio

- Ką tai reiškia?,- parodžiusi į merginą paklausiau. Max pažvelgęs į ją ir į mane tarė

- Tai - Helenos kopija, kurios prireiks šiandien vakarui,- jis šyptelėjęs tarė. Pakėliau antakį nesuprasdama apie ką jis kalba - šiandien ši Helena bus nužudyta Hero akivaizdoje ir tuomet tu galutinai būsi mano kadangi jis bus sužlugdytas,- patenkintas savimi pažvelgė į ant rankos laikrodį - liko tik dvi valandos

- Aš niekada nebūsiu tavo,- šaltai tariau atsistojusi, o aplink mane sukruto Max' o vyrai lyg ruošdamiesi kovai. Vaikinas tingiai perbraukė ranka per savo susitaršiusius juodus plaukus

- Būsi Helena, niekur nepabėgsi,- kreivai šyptelėjęs atsistojo - O dabar nuveskit ją į kambarį, turiu sutvarkyti kelis reikalus, kai grįšiu važiuosim susitikti su Hero,- jis tai pasakęs dar kartą man šyptelėjo nuo ko susiraukiau ir išėjo iš kambario palikdamas tarp dviejų raumenų kalnų. Vos tik jis sugriebė mano ranką greitai ją ištraukiau

- Žinau ir pati kelią,- šaltai tariau pažvelgdama į vyrą. Pradėjusi eiti link kambario apsidairydavau ir mintyse jau kirbėjo planai kaip galėčiau iš čia pabėgti. Vos įėjusi į kambarį jis buvo užrakintas ir vėl turėjau jame sėdėti tačiau buvo vienas pliusas. Dabar galėsiu viską apgalvoti. Atėjus vienai genualiai minčiai į galvą šyptelėjau ir atsistojau nueidama į tualetą. Sugadinusi dušo čiaupą taip, jog nebėgtų vanduo nuėjau prie lango patikrinti ar Max dar negrįžęs. Jo mašinos vis dar nebuvo kieme todėl teko palaukti tačiau po penkiolikos minučių pamačiau ją įvažiuojant ir apsisukusi nuėjau prie durų. Pabeldusi į jas už kelių sekundžių jos atsirakino ir atvėrusi prieš save pamačiau tą patį vyrą kuris mane čia ir atvedė

- Noriu nusiprausti, o čia dušas neveikia,- parodžiusi į vonios kambarį tariau. Jis prisimerkė ir įėjęs nuėjo patikrinti. Tuo metu kai jis buvo pasilenkęs iš jo kišenės atsargiai  ištraukiau peilį ir užsikišau už džinsų. Po kelių nesėkmingų bandymų jis suprato, jog nemeluoju ir nuvedė į pirmo aukšto vonią. Dar praeidama girdėjau kaip Max aiškino savo vyrams ką jie turės daryti tačiau neįsigilinau į žodžius. Pasiekę vonią dirbtinai šyptelėjau vyrui ir įėjusi užsirakinau. Išsitraukusi peilį šyptelėjau dėl savo sumanumo. Įsiklausiusi į Max žodžius išgirdau, jog jie išvažiuos po penkių minučių tad nieko nelaukdama paleidau duše vandenį, jog nesukelčiau įtarimų ir pasiekusi langą pažvelgiau žemyn. Aukštis nebuvo didelis tad lengvai  iššokau ir pradėjau sėlinti link mašinos. Apsidairiusi aplinkui nieko nepamačiau ir nubėgusi prie vienos iš mašinų įlipau į bagažinę. Išgirdusi jų visų balsus meldžiau, jog jie neatidarytų bagažinės. Laimei po kelių minučių mašina užsivedė ir išriedėjo iš kiemo. Atsidusau supratusi, jog mano planas pavyko. Dabar reikės tik sutrugdyti Max.