*In Love With You*

2.19

Rytą turėjau praleisti viena kadangi Hero neleido man važiuoti į darbą ir viskas tuo baigėsi, jog paskambinau ponui Wilson ir paklausiau ar galėsiu pradėti dirbti rytoj, laimei jis sutiko. Pats Hero buvo išvažiavęs dėl svarbių reikalų tačiau pažadėjo iki pietų grįžti tad sugalvojau padaryti lazaniją, kurią jis labai mėgsta ir tai sužinojau iš Anos. Kažin ar ji žino,jog aš pabudusi iš komos? Reikės būtinai kurią dieną ją aplankyti. Susiradusi receptą pradėjau sukiotis virtuvėje pagal paleistą dainą. Sudėjus visus produktus ant viršaus užėjau sūrio ir įdėjau į dujinę užstatydama tam tikrą temperatūrą ir laiką. Nusibraukusi nematomą prakaitą nuo kaktos atsidusau ir išėjau į terasą. Atsisėdusi ant sūpynių žvelgiau į tolumą ir nusišypsojau. Atrodo gyvenimas ir vėl stojasi į savas vagas. Turiu mylimą vyrą, kurio dar visai neseniai nekenčiau visa širdimi, draugus ir svarbiausia tėtį. Taip ilgai svajojau apie šią akimirką, kai galėsiu nieko nebijoti ir jausti ramybę. Sugalvojusi paskaityti knygą ją susiradau tarp lentynų ir įsipylusi vyno į taurę lėtai jį gurkšnojau skaitydama. Tai buvo knyga apie nelaimingą dviejų žmonių meilę. Jos istorija buvo šiek tiek primenanti mūsų su Hero. Kadangi jie savo jausmus slėpė po devyniais užraktais ir per dideliais principais.

Prabudau kai išgirdau skambutį pranešantį, jog lazanija jau paruošta. Tikriausiai buvau užsnūdusi. Pažvelgusi į vyno butelį pastebėjau, jog pusė jau buvo nugerta. Negi aš viena tiek išgėriau? Papurčiusi galvą nupėdinau į virtuvę ir išjungiau dujinę. Po kelių minučių atsargiai išėmiau lazaniją ir padėjau ant stalo. Kaip pirmam kartui ji tikrai atrodė neblogai. Užsisukusi ją pjausčiau ir netikėtai pajutusi rankas ant liemens krūptelejau

- O jau grįžai, kaip tik paruošiau lazanijos,- neatsisukdama tariau ir nusišypsojau. Vaikinas labiau mane prisipaudė prie savęs ir priartėjo prie veido

- Aš labiau norėčiau tavęs mieloji, o ne lazanijos,- sustingusi išmečiau peilį ant grindų  ir pajaučiau kaip akyse prisikaupia ašarų. Jis nuleidęs savo rankas smarkiai suspaudė mano užpakalį ir įrėmė mane į spintelę - taip ir nebaigėm praeito karto,- jis žemu balsu tarė - tačiau dabar galėsim atsigriebti,- jis staigiai mane atsukęs pažiūrėjo į akis ir nusišypsojo kraupia šypsena. Tai jis, tas pats vaikinas, pagrobęs ir prievartavęs mane. Net nepastebėjau kaip greitai sudrėko mano skruostai nuo ašarų. Jis delnu jas nuvalė nuo ko aš krūptelejau ir dar labiau susigūžiau - nebijok manęs meile, pasistengsiu būti švelnus,- pervedęs per kūną pirštais tarė ir sustojo ties pilvo apačia. Kadangi buvau tik su šortukais ir bliuskute jaučiausi taip lyg jis mane liestų nuogą. Kai jis norėjo vesti dar žemiau ranką sustabdžiau jį

- Ko tau reikia?!,-sušukau - juk yra merginų kurios mielu noru su tavim pasidulkintų, kodėl tu lendi būtent prie manęs?,- kūkčiodama tariau. Jo akims patamsėjus supratau, jog negerai pasielgiau. Jis suėmęs mano žandikaulį suspaudė ir dar labiau įrėmino į spintelę

- Dėl to, nes tu mane pašovei, o ir tavo kūnas moka neblogai pasitarnauti,- jis sušnypštė ir priartėjo prie mano veido. Apžvelgusi virtuvę pamačiau netoli savęs esantį peilį. Jei tik galėčiau jį pasiekti

- Palauk,- drebančiu balsu tariau ir jis sustojo - juk mes negalim to daryti čia,- apsižvalgiusi tariau jis prisimerkė tačiau linktelėjo

- Ką siūlai,- pakėlęs antakį tarė

- Galim eiti į kambarį, jame yra lova, bus patogiau,- tai pasakius mintyse pasišlykštėjau savimi tačiau to reikia jeigu noriu pabėgti nuo jo. Jis dar kartą linktelėjo ir pradėjo mane vestis link kambario. Išeidama iš virtuvės dar spėjau jam nematant pagriebti peilį ir užsikišti nugaroje. Priėję kambarį jį įstūmiau pirmą, jog nepamatytų mano ginklo ir tuomet įėjau aš. Drebančiomis rankomis uždariau duris ir priėjau prie jo. Vaikinas paguldęs mane ant nugaros užgulė mane ir pradėjo sagstytis kelnias. Kai norėjo nuimti mano šortukus jį sustabdžiau ir jis susiraukė. Jam patraukus šortukus žemyn per plyšį išlindo peilis ir jis supratęs klastą pažiūrėjo į mane pavojingu žvilgniu

- Norėjai mane padurti?,- jis grėsmingai tarė ir trenkė man per skruostą nuo ko pasisuko mano galva. Čiupusi peilį norėjau jį smeigti vaikinui į kūną tačiau jis išvengė to ir ištraukęs jį numetė ant žemės. Užgulęs mane dar stipriau, pradėjo draskyti mano drabužius kol likau tik su apatiniais. Apsilaižęs lūpas norėjo nuimti liemenuką tačiau po kelių sekundžių kažkas su trenksmu įėjo į kambarį ir vaikinas buvo nutrauktas nuo manęs. Ašarotomis akimis pažvelgiau į Semą trankantį vaikiną. Kai vaikinas gulėjo be sąmonės ant žemės Semas atsitraukė nuo jo ir priėjęs prie mane smarkiai apkabino

- Ar tau viskas gerai?,- tyliu balsu tarė. Negalėdama prakalbėti linktelėjau galva ir dar labiau prisiglaudžiau prie jo lyg bandydama pamiršti katik nutikusį įvykį. Po kelių minučių Semas lėtai atsitraukęs išsitraukė telefoną ir suvedė kažkokį numerį. Nesupratau apie ką jis kalbėjo kadangi dar vis buvau sustingusi. Jam baigus kalbėti, jis paėmė stiklinę vandens ir padavė man. Atsigėrusi kelis gurkšnius gražinau stiklinę ir atsistojusi išėjau iš kambario, o Semas man iš paskos lyg tikrindamas ar nieko kvailo nepadarysiu. Vos man įėjus į svetainę per duris įlėkė Hero. Iš jo veido buvo galima spręsti, jog jis buvo labai piktas. Pamatęs mane jo veidas sušvelnėjo ir greitai priėjęs apžiūrėjo mane visą įsitikindamas, jog man nieko blogo nenutiko. Pažvelgęs į Semą jo žvilgsnis vėl pasidarė aršus

- Kur tas išgama? Noriu jį nudobt plikomis rankomis,- Hero piktai tarė ir pasuko link miegamojo. Semas pasivijęs jį sustabdė ir kažką sušnabždėjo, ko aš negirdėjau. Hero pažvelgęs į mane linktelėjo Semui ir priėjęs prie manęs apkabino. Nuvedęs ant sofos paėmė pledą ir mane susuko lyg į kokoną. Prisiglaudęs savo lūpas man prie kaktos švelniai vedžiojo ranką per nugarą taip ramindamas mane, kol galiausiai užmigau jausdama, jo šilumą.