*In Love With You*

2.3

Helena

Šiandien pagaliau atėjo ta diena, kai galėsiu dinkt iš čia. Daugiau jokių barbių ir jų cypimų, jokių senių kurie varvina seilę žiūrėdami į mane tačiau buvo vienas dalykas dėl kurio liūdėjau tai Klerė. Vakar aš jai siūliau važiuoti su manimi tačiau ji nesutiko kadangi ji čia dirba savo noru ir pagal ją viskas čia gerai. Susikrovusi paskutinius daiktus, kurių beje nebuvo daug, tik kelios bliuskutės, džinsai ir mobilusi, kuris šiandien man buvo įteiktas išėjau iš kambario. Nebūsiu pilnai nuo jų atskirta kadangi telefone įdėtas sekimo prietaisas taigi jie matys kur aš esu. Pasiekusi Klerės kambarį atsisveikinau su ja smarkiai apkabindama ir išėjau į lauką. Saulei apakinus mane prisidengiau akis. Buvo malonu įkvėpti gryno oro, nes kai būdavau kekšyne labai retai leisdavo išeiti. Radusi vairuotoją įsėdau į mašiną ir pajudėjome palikdami šią pragaro skylę. Kiek žinau iš Ben, aš gyvensiu kažkokiam name, atokiau miesto ir turėsiu šeimininkę, kadangi per tuos metus taip ir neišmokau normaliai gaminti. Kai pagaliau pasiekėmę namus trumpam išsižiojau kadangi jie buvo tikrai nemaži. Namas buvo dviejų aukštų, o aplink jį susodinta daug įvairių gėlių. Taip pat prie namų stovėjo nauja juodos spalvos audi. Išlipusi iš mašinos pradėjau eiti link namų kai mane sustabdė vairuotojas

- Panele jum liepė įteikti šiuos raktus savininkas ir sakė pranešti, jo ši audi yra jūsų gimtadienio dovana,- mostelėjo ranka į naujutėlę mašiną. Dar labiau išsižiojau. Mano? Man atrodo papuoliau į dangų. Priėjusi prie jos perbraukiau per mašinos kapotą ir žvilgtelėjau į vidų, jis buvo dar pasakiškesnis. Po apžiūrėjimo nuėjau į vidų kuriame mane pasitiko senyvo amžiaus moteris. Ji nusišypsojusi prisistatė

- Sveika atvykus, aš Margarett,- draugiškai nusišypsojo

- Sveiki aš Helena,- taip pat nusišypsojau ir norėjau paspausti ranką tačiau atsiradau jos glėbį

- Kam tų oficialumų,- ji sukikeno kas privertė mane taip pat nusijuokti - ar kažko norėtum, galiu pagaminti - atsitraukusi tarė. Papurčiau galvą

- Ko dabar labiausiai norėčiau tai karštos vonios,- užsisvajojusi tariau

- Eime parodysiu tavo kambarį, galėsi įsikurti,- parodė ranka, jog ją sekčiau, paėmusi savo mažą tašiukę nusekiau moterį. Užlipę į antrą aukštą ji atvėrė paskutines duris. Kambarys buvo labai didelis. Jame karaliavo juodos ir baltos spalvos derinys, kas man labai patiko. Apžvelgusi jį visą Margarett parodė duris einančias iš kambario į vonią. Ji taip pat buvo labai erdvi su didžiuliu veidrodžiu einančiu per visą sieną. Padėkojusi moteriai nupėdinau į vonią prisipildyti  karšto vandens. Kai ji buvo pilna nusiėmiau rūbus ir atsiguliau į ją taip pajusdama šilumą apgaubiančią mane. Kaip buvo gera pagaliau nieko netrugdoma išsimaudyti ir žinoti, jog niekur nereikia skubėti. Šiuo metu susikaupiau ties planu kaip reikės paimti Hero siuntą. Kiek girdėjau ji ateis rytoj vakare ir bus perimta viename iš negyvenamų pastatų. Tad aš turiu atvykti anksčiau ir nieko nematoma paimti ją. Ben sakė, jog tai labai brangūs narkotikai dėl kurių šiek tiek didesnio kiekio galima mirti. Pagulėjusi dar apie penkiolika minučių išlipau iš vonios ir apsirengiau apatinius po kurių sekė juoda bliuskutė ir juodos kelnės. Pabuvusi kiek laiko kekšyne tai pasidarė mano mėgstamiausia spalva kadangi ji atspindėjo mano sielą: suterštą ir išniekintą tų padarų tačiau aš atkeršysiu visiems, kurie prilietė mane bent piršteliu. Nusileidusi į pirmą aukštą pasiėmiau mašinos rakčiukus. Taip pat radau pakabintą kožą ir manau ji turėtų priklausyti man kadangi čia daugiau merginų negyvena. Užsimetusi ją išėjau į lauką. Gerai tai, jog teises turėjau ir nereikia vairuotojui manęs vežti. Įsėdusi į mašiną ją užkūriau. Dar niekada nevažinėjau su tokia mašina, neskaitant to, kai Hero kažkur mane veždavo. Išvažiavusi iš kiemo nuvažiavau į man lieptą vietą, kurioje gausiu ginklų, peilių ir kitų daiktų. Pasiekusi ją apsidairiau ar niekas manęs neseka ir išlipau. Aplink mane buvo tik seni, negyvenami namai. Priėjusi vieną iš jų pabeldžiau į duris. Jas man atvėrė pavojingai atrodantis vaikinas su auskaru lūpoje ir turintis daug tatuaruočių.

- Atvažiavau Ben liepimu,- bejausmiškai tariau. Tai buvo viena iš mano kaukių, kuriomis naudojuosi kiekvieną dieną. Jis nužvelgęs mane įleido. Namuose buvo baisi netvarka. Visur mėtėsi buteliai, šiukšlės ir sklendėjo pavojus kiekviename kampe. Jis parodė rankos mostu eiti į priekį. Pasiekus kažkokį rūsį jis atidarė duris ir prieš mane atsivėrė įvairūs ginklai. Paėmus vieną pavarčiau rankose. "Svarbiausia, jog nebūtų per sunkus" tai man sakydavo Ben. Išsirinkusi penkis ginklus, vaikinas nuvedė mane prie peilių. Jų taip pat pasiėmiau penkis ir įsidėjau į kišenę. Kai pagaliau buvau apginkluota išėjau iš rūsio ir ėjau link durų kai staiga buvau priremta prie sienos to pačio vaikino

- Ar tikrai esi siųsta Ben? Nes žinok mergužėle geruoju nesibaigs,- priartėjęs prie veido pavojingai tarė. Iš visų jėgų užgožiau baimę ir šaltu tonu tariau

- Jei netiki pats gali įsitikinti,- išsitraukiau telefoną ir surinkau Ben numerį. Jam atsiliepus įjungiau garsiakalbį ir išgirdau jo juoką

" Kas atsitiko Helena?"

" Tavo pasiuntinys nepasitiki manim ir galvoja, jog nesu susijusi su tavim",- rimtai tariau. Man tai pasakius dingo jo juokas ir jau rimčiau tarė

" Pasakyk jam jeigu jis abejoja tuo tada šiandien nuo jo pečių lėks galva",- tai išgirdęs vaikinas papurtė galvą ir jo akyse pasirodė baimė

" Gerai Ben, manau jam viskas aišku",- pažiūrėjau į vaikiną ir jis linktelėjo galva lyg išsigandęs šuniukas. Atmetusi skambutį dar kartą šaltai perliejau vaikiną akimis ir išėjau. Įsėdusi mašiną nurūkau į vieną parduotuvę nusipirkti saldynų, kurių buvau pasiilgusi. Pasistačiusi automobilį aikštelėje nupėdinau į ją lyg mažas vaikas. Vaikščiojau tarp skyrių ir jau buvau nemažai pasirinkusi saldumynų, kai netikėtai išgirdau du pažįstamus balsus už kelių lentynų. Per kampą pažvelgiau į tą pusę ir buvau visu šimtu procentų įsitikinus. Tai buvo Alex ir Semas. Jie iš kažko juokėsi tačiau taip ir neišgirdau jų tariamų žodžių. Prisispaudusi prie lentynos stengiausi išgirsti jų pokalbį

- Ir iš kur tu tai gali prisigalvoti,- Alex nusijuokė

- Aš tau sakau taip ir buvo,- Semas taip pat sukikeno. Tačiau tuoj pat surimtėjo ir Alex tai pastebėjus susiraukė

- Kas atsitiko, kad taip staiga subjuro nuotaika?,- ji paklausė

- Tai dėl Hero,- jam paminėjus jo vardą dar labiau prisispaudžiau prie lentynų - pas jį dabar gyvena ta mergina, Megė. Hero to nepastebi tačiau ji jį įsimylėjusi iki ausų,- papurtė galvą - aš jam sakiau pradėti naują gyvenimą tačiau jis vis tiek įsikabinęs į Heleną,- jam pasakius mano vardą per širdį perėjo šiurpuliukai. Tai reišiasi, jog jis manęs nepamiršo tačiau tai nekeičia fakto, jog jis sugriovė mano gyvenimą. Užsidėjusi kapišoną nuėjau iki kasų ir susimokėjusi, kuo greičiau dingau iš parduotuvės.