*In Love With You*

2.36

Sėdėdama Ant lovos net nežinojau nuo ko pradėti. Jei pasakysiu Hero, jog  Max čia buvo tuomet vaikinas nedelsiant įsikarščiuos ir pervažiuos skersai išilgai miestą, kol galiausiai ras Max. Tačiau jei nepasakysiu bus dar blogiau, kadangi net neįsivaizduoju ką mano buvęs viršininkas planuoja. Jo žodžiai man iki šiol skambėjo galvoje vis iš naujo kurdami kitą istoriją ir dar didesnį minčių sūkurį. Man vienai tai buvo pernelyg painu išsiaiškinti, tad paklausiusi savo mažos dalelės smegenų nusprendžiau pasakyti apie tai Hero. Akimis parodžiusi, jog jis mane sektų jo antakiai tapo šiek tiek suraukti. Įėję į virtuvę aš atsisėdau ant kėdės ir pasirėmiau į baro stalviršį, o Hero žvelgė į mane su pakeltu antakiu lyg klausdamas kas per velnias vyksta

- Turiu kai ką pasakyti,- pradėjau ir pažvelgusi į jo veidą pamačiau mažą samišį,- tiesiog prašau neįsisiautėk ir nepradėk lakstyti lyg išprotėjęs,- gražiai paprašiau

- Tiesiog sakyk, kas atsitiko, jog tu užsimanei pokalbių valandėlės,- pavartęs akis šyptelėjo. Pradėjusi glamžyti bliuskutės kampą prikandau lūpą ir pažvelgiau į jo nekantrų žvilgsnį

- Kol tavęs nebuvo į Alex namus buvo atvažiavęs Max,- greitai tariau ir išplėtusi akis stebėjau vaikino reakciją. Iš pradžių jis kelias sekundes žvelgė į mano veidą lyg galvodamas, jog aš juokauju. Praėjus minutei jis susiprato ką pasakiau ir jo veide iš karto dingo ta maža šypsenėlė, kuri ištirpdo kiekvieną širdį. Tuoj pat vaikino kumščiai suspaudė, o veidas paraudo iš pykčio

- Ką tu pasakei?!,- vos ne sušuko. Krūptelėjusi dėl jo pakilusio balso susigūžiau ir atsistojusi pasitraukiau nuo jo toliau

- Jis...,- man nepabaigus sakinio jį perskrodė šaižus Hero balsas

- Aš girdėjau ką sakei,- sukandęs dantis tarė - Ką jis čia veikė?,- vis labiau spausdamas kumščius paklausė, kol jo akyse tuo metu buvo užsiplieskusi ugnis, kuri vis labiau mane neramino

- Jis atėjo dėl vestuvių tačiau man nieko nepadarė,- kiek drebančiu balsu tariau nuslėpdama tą dalį kurioje jis man sakė apie manęs pasisavinimą ir buvimą kartu. Tai dar labiau įsiutintų Hero. Geriau tai jam pasakysiu, kai grįšim namo. Nors Hero ir pasakiau, kad Max man nieko nepadarė jo veide vis dar buvo matomas didelis pyktis

- Kodėl man nepaskambinai?,- virtuvėje ir vėl nuskambėjo jo piktas balsas. Netikėtai per mano kūną perėjęs pyktis sužadino mano kitą kovotojos pusę

- Gal dėlto, jog jis visą laiką stovėjo prie manęs ir negalėjau paimti telefono net į rankas, kadangi jam kiltų įtarimai? Ar apie tai nepagalvojai? Juk tuomet grėstų dar didesnis pavojus,- šiuo metu pyktis kalbėjo už mane, o kūnas buvo lyg įkaltas į žemę. Jis kelias minutes paspoksojęs į mane apsisuko ir pradėjo eiti link lauko durų. Atgavusi protą pasivijau jį ir užstojusi jam kelią pažvelgiau į pykčio persunktas akis - Kur susiruošiai?,- susidėdama rankas ant krūtinės įbedžiau į jį žvilgnį

- Važiuoju ieškoti tos išgamos, o tu lieki čia,- parodęs pirštu į mane įsakmiai tarė. Su atvipusiu žandikauliu ir surauktais antakiais bandžiau suprasti ar jis juokauja. Vos tik vaikinas mane aplenkė iš koridoriaus išlindo Semas ir Alex. Pamatę Hero pašėlusį žvilgsnį pažvelgė į mane. Numojusi ranka greitai pribėgau prie pagrindinių durų ir jas užstojau taip neleisdama jam išeiti

- Helena praleisk mane, neturiu laiko žaidimams,- suspaudęs ranka nosies tiltelį tarė ir perbraukė per savo tamsius plaukus

- Gal kas nors paaiškinsit kas čia vyksta?,- Iš koridoriaus atsklido Semo sumišęs balsas. Pažvelgusi į jį mintyse kūriau planą, jog Hero neišlėktų vienas

- Hero nori vykti namo tvarkyti kažkokius reikalus tačiau aš nesutikau su juo ir jis todėl sakė, jog  mane paliks čia,- sumalusi melą prikandau lūpą jog neišsiduočiau. Semas pakėlė antakį ir atrodo, jog tuo nepatikėjo tačiau po sekundės jis šyptelėjo

- Oj tie šeimos barniai,- vaikinas papurtė galvą nusijuokdamas. Išspaudusi šypseną pažvelgiau į Hero. Jo veide vis dar atsispindėjo pyktis, kuris, manau, buvo skirtas ir man. Prisimerkęs jis pažiūrėjo man į akis ir staiga lyg niekur nieko nusišypsojo

- Na taip, bet mes tikrai turim važiuoti namo Helena,- įtariai šyptelėjo ir pabrėžė žodį "namo". Supratusi, jog nieko iš to nepešiu sunkiai atsidusau

- Gerai vyksime namo,- nustačius kiek įmanoma tikresnį šypsnį tariau. Apsisukusi nupėdinau prie pakabo ir nusikabinau paltuką. Visą laiką, kol jį dėjausi Hero mane svilino žvilgsniu nors net ir nežiūrėjau į jį. Atsisveikinusi su Alex ir Semu išėjome iš namų ir kartu nupėdinome į mašiną. Vos trinktelėjus durelėms Hero užkūrė mašiną ir didžiuliu greičiu išvažiavo iš kiemo, jog net įsikabinau į rankeną. Šiuo metu jo veide buvo lygiai nulis emocijų be to, jog jis spaudė vairą ir vis žvilgtelėjo į mane

- Kodėl man neleidai važiuot ir surast tą išgamą?,- šaltai tarė ir perskrodė mane tokiu žvilgsniu lyg norėtųsi susigūžti ir pasislėpti savo kiaute

- Nes žinau, jei būtum jį radęs viskas būtų pasisukę blogąją prasme ir to aš tau tikrai neleisiu daryti, kai šiuo metu Alex juo pasitiki. Jei tu jam kažką padarysi ji tikrai tau neatleis,- papurčiusi galvą tariau. Jo antakiai tapo suraukti

- Kaip ji gali juo pasikliauti, po jo bandymo nužudyti tavo tėvą, o tiksliau tave?,- nesuprasdamas paklausė, o minint mano nužudymą jo balsas paaštrėjo

- Jis įtikino ją, jog jam suleista narkotikų. Ar to tau nepasakojo Semas?,- prisiminus Max žodžius, jog jam nepavyko apgauti Semo pažvelgiau į Hero su pakeltu antakiu. Vaikinas papurtė galvą ir netrukus įvažiavome į kiemą. Jis atsidusęs perbraukė ranka per plaukus ir atsisuko į mane

- Lipk iš mašinos aš tuojau ateisiu, turiu viską apgalvoti,- nepažvelgdamas į mane tarė. Paėmusi jį už rankos atkreipiau jo dėmesį

- Kad ir ką galvoji, nedaryk nieko visko pilnai neapgalvojęs,- rūpestingai tariau ir išlipusi iš mašinos pradėjau žingsniuoti iš mašinos. Man nespėjus įeiti į namus Hero mašina užsikūrė ir išdūmė iš kiemo man nespėjus net mirktelėti. Rankoms nusvirus žvelgiau į bekraštį horizontą prieš save. Jis tiesiog išvažiavo, taip paprastai mane apgavęs. Dar kelias minutes prastovėjau žvelgdama į tą vietą kurioje paskutinį kartą mačiau Hero ir apsisukusi nupėdinau į namus neatgaudama sveiko proto. Nusiėmusi paltuką pakabinau jį ant pakabo ir nupėdinau į sveitainę. Penkis kartus bandžiau jam prisiskambinti ir po šešto jo telefonas išsijungė. Susinervavusi numečiau jį ant lovos ir nupėdinau į virtuvę pasidaryti žolelių arbatos. Vos tik ji garavo ant stalo prisėdau prie baro ir sustingusiu žvilgniu žvelgiau į vieną tašką. Jei Hero ras Max tuomet dėl jo gali neįvykti Alex vestuvės, kurias ji jau buvo atidėjus dėl manęs. Namai skendėjo mirtinoje tyloje, kol jos neperskrodė durų skambutis. Krūptelėjusi iš netikėtumo išliejau šiek tiek arbatos. Greitai pavaliusi stalviršį nuėjau prie durų. Jas pravėrusi iš netikėtumo net antakiai pašoko. Prieš mane stovėjo Ana su maža mergaite.