*In Love With You*

2.32

Kreivai jam šyptelėjau ir išlipau iš mašinos. Dairydamasi į aplinką ėjau link namelio. Sustojau, kai išgirdau bangų ošimą. Pasukusi galvą per medžius pastebėjau vandenį, o tiksliau ežerą, link kurio vedė akmeninis takelis. Susidomėjusi pasukau link jo, kai Hero tuo metu buvo atsirėmęs į mašiną ir žvelgė į mane. Kiek paėjusi takelis baigėsi ir man po kojomis prasidėjo purus smėliukas. Pakėlusi galvą išvydau neaprėpiamą ežerą. Nors, manau, čia daug kas nesilanko tačiau jis buvo labai tvarkingas. Saulei kaitinant mano odą nusiėmiau batelius ir padėjusi juos ant takelio pradėjau eiti link ežero. Šiandien diena buvo išties labai graži, kadangi danguje švietė saulė, o šiluma taip pat lepino, nors dar tik vasario pabaiga. Pasiekusi ežerą šiek tiek pasiraitojau džinsus ir įbridau į ežerą. Vanduo nebuvo šiltas tačiau lediniu taip pat būtų negalima pavadinti. Vos tik paėjusi kiek giliau į mane atskriedavo banga ir aptaškydavo netgi bliuskutę, ką jau kalbėti apie džinsus kurie buvo permirkę. Tačiau man tai patiko. Patiko būti laisvai ir nepriklausomai, daryti tai ką aš noriu ir gyventi savo gyvenimą, juk jis tik vienas ir nevalia jo švaistyti. Kai galiausiai pradėjau drebėti iš šalčio išlipau iš vandens ir nubėgusi per smėliuką čiupau savo batelius. Šypsodamasi grįžau prie namelio. Mūsų daiktai jau buvo sunešti į vidų tačiau kai norėjau eiti į namelį išgirdau Hero balsą. Susiraukiau dėl jo tono, kuris buvo labai piktas. Pasukusi už kampo pastebėjau jį kalbantį telefonu

- Juk sakiau jums, kad surastumėt jį!,- užsisukęs nuo manęs jis piktai tarė į telefoną ir perbraukė ranka per savo plaukus, kas padarė jį dar karštesniu tačiau dabar tai nebuvo esmė, kadangi, kad ir su kuo jis kalba tai labai rimta - Aš negaliu atvažiuoti, mes su Helena sodyboje ir aš tikrai jos nepaliksiu vidurį miško vienos!,- sušuko. Vos jam atsisukus greitai pasislėpiau už namo - gerai, turiu eit pranešk man, kai žinosi,- ramesniu tonu tarė ir padėjęs telefoną įsikišo jį į kišenę. Susivervinęs paspyrė šiukšledėžę ir riebiai nusikeikęs nuėjo į namelio vidų. Jam dingus iš akių susiraukiau. Kas ir vėl atsitiko, jog jis taip nervinasi? Juk aš jo klausiau dėl to tačiau jis paneigė mano spėjimus, kurie dabar tikriausiai yra teisingi. Su galvoje esančiu sąmišiu nupėdinau į namelį. Vos tik įžengusi į jį netoli pastebėjau atviras kambario duris, kurios manau turėtų būti mūsų. Nuėjusi prie jų ir labiau atvėrusi šyptelėjau, kadangi buvau teisi. Gėrėdamasi kambariu nuėjau prie didelio lango už kurio matėsi tas pats ežeras prie kurio visai neseniai buvau. Tik dabar jį buvo galima pamatyti dar plačiau. Nenorėdama, jog protą užtemdytų blogos mintys sugalvojau šiek tiek prasiblaivinti ir kartu pabandyti laimėti lažybas. Nusirengusi savo rūbus persirengiau į ilgą Hero maikutę, kadangi ne už ilgo turėtų temti ir išėjau iš kambario apsidairydama. Vaikino niekur nesimatė, tad nuėjau į virtuvę. Atidariusi šaldytuvą nustebau, kadangi jame buvo prigrūsta maisto. Išsiėmusi tam tikrus  produktus pasidėjau juos ant stalo ir nupėdinus prie muzikos grotuvo pasileidau muzikas. Vos po kelių minučių virtuvė ir kambarys, kurie buvo sujungti, jau buvo užpildyti mano dainavimu ir šokimu. Pakėlusi rankas pradėjau suktis, kai netikėtai atsitrenkiau į vaikino krūtinę. Jis to nesureikšmindamas nuėjo prie grotuvo ir jį pritildė. Tuomet įsijungė televizorių ir atsisėdęs pradėjo žiūrėti futbolo rungtynes. Susiraukusi nupėdinau prieš televizorių ir užstojusi vaizdą neleidau jam žiūrėti. Jam vos pakrypus į vieną pusę aš taip pat kryptelėdavau, kol galiausiai jo akys susitiko su manosiomis

- Helena pasitrauk aš noriu pažiūrėti varžybas,- Hero tingiai tarė ir užsikėlė kojas ant lovos nuo ko dar labiau supykau. Jis buvo su batais, o dabar dar purvino ir sofą. Na jau taip tai tikrai nebus

- Pirmas dalykas aš buvau pasileidusi muziką, antras dalykas aš tau tikrai neleisiu žiūrėt televizoriaus kai man sutrugdei, o trečias dalykas nukelk kojas nuo sofos,- griežtai tariau ir užsidėjau rankas ant krūtinės

- Kokia valdinga, man patinka. Ar tokia būtum ir lovoj?,- šelmiškai taręs pakelė antakį. Jaučiau kaip mano veidas rausta iš pykčio nuo jo tokio elgesio. Bandau jį atvest į kelią, o jis kaip tik mane veda iš jo. Susinervinusi ištraukiau laidą iš jungiklio ir nupėdinusi prie stalo griebiau miltus. Kol jis tuo metu gulėjo aš priėjusi jam iš galo iškėliau miltų pakelį ir iš jo pradėjo bėgti miltai kurie nuklojo jo galvą ir drabužius. Jis lyg įgeltas pašoko iš lovos ir pažiūrėjo į mane žvilgsniu nuo kurio norėjau kuo greičiau pabėgti. Vos jam žengus žingsnį link manęs aš paleidau miltų pakelį ant žemės ir pradėjau bėgti, kol jis tuo metu mane vaikėsi. Nubėgusi į koridorių pasislėpiau už vieno kampo ir giliai atsikvėpiau ramindama savo įšėlusį kvėpavimą. Įsiklausiusi į garsus išgirdau tik tylą, kuri spengė ausyse. Lėtai išlindusi iš savo slėptuvės pradėjau artėti link virtuvės. Kai buvau prie pat jos prieš pat mano akis išdygo Hero. Jis nieko nelaukdamas pagriebė mane už liemens ir pavertęs ant žemės pradėjo barstyti miltus. Po kelių sekundžių buvau visa balta, kol jis tuo metu juokėsi iš manęs vis dar sėdėdamas ant mano liemens

- Hero!,- suverkšelnau ir pagriebusi iš jo miltus numečiau juos kuo toliau - Kaip dabar aš atrodau, kai iš kokio siaubo filmo,- nepatenkinta tariau. Jis pasilenkė prie pat mano veido taip, jog mūsų nosys beveik lietėsi

- Taip.. mes tikrai atrodom kaip iš siaubo filmo,- jis sukikeno ir jau galvojau, jog mane pabučiuos tačiau jis taip ir toliau ramiausiai sėdėjo. Reikia kažkaip jį sujaudinti, jog jis pats mane pabučiuotų. Gudriai nusišypsojusi šiek tiek pakėliau savo klubus, kurie beveik lietėsi su jo klynu. Jis pajutęs ką darau suspaudė mano klubus tačiau tai buvo per vėlu, kadangi jo kelnėse atsirado didelis gumbas. Nekaltai nusišypsojau ir pažvelgiau į jo akis, kuriose buvo galima matyti aistrą

- Turėsi tai sutvarkyti,- kiek žemesniu balsu tarė ir parodė į savo kelnes

- Ne mano bėdos, kad nelaikai harmonų,- paprastai tariau ir norėjau atsistoti tačiau jis vietoj to, jog paleistų dar labiau prispaudė mane prie grindų

- Ak tu nori šitaip žaisti? Gerai tik žiūrėk stenkis nepralaimėti, nes nesulauksi nė rytojaus kai jau sėdėsi ant mano kelių ir aš tave glamonėsiu,- lyg netyčia švelniai perbraukė per mano klubą nuo krūptelejau ir daugiau nieko nesakęs atsistojo nuo manęs nupėdindamas į kambarį. Atgavusi protą nesupratau, kas katik nutiko. Pirmą kartą jis manęs nepabučiavo, o juk tiek mažai trūko ir būčiau laimėjusi lažybas. Atsistojusi pasivaliau užpakalį ir pažvelgiau į save. Visa juoda maikutė buvo pakeitusi spalvą į baltą, o plaukuose pilna miltų, jog vos pajudėjus jie pradėdavo kristi ant žemės dar labiau padarydami netvarką. Suurzgusi išgirdau Hero juoką ir jam nematant parodžiau vidurinį pirštą. Stengdamasi kuo mažiau judėti nupėdinau į vonią ir nusimetusi rūbus palindau po dušu.

Pasistengiau dėl jūsų parašyti dalį ir kažkas galvosi 😄 ačiū, kad skaitote ir skatinate mane rašyti, nes tai suteikia man didelę laimę. ❤❤❤🤗