*In Love With You*

2 31

Hero

Žvelgiau į savo merginą vis dar negalėdamas patikėti, jog ji laukiasi mano mažylės. Kas iš viso galėtų būti nelaimingas sužinojęs, jog turės tokį mažą stebuklėlį. Tai yra mūsų meilės vaisius, kurį kartu kūrėme ir auginsime, kol pasensime. Visą laiką merginos veide nedingo šypsena, kuri paskatindavo mane taip pat nusišypsoti. Jos akyse buvo galima įžvelgti gyvastį ir laimę. Tuo metu kai pirmą kartą pamačiau ją koledže net mintis nebuvo atėjus į galvą, jog mes būsim susižadėję ar kartu turėsim vaikelį tačiau pažvelkit kaip viskas susiklostė. Iš nedrasios ir bailios merginos ji pavirto į savimi pasitikinčią damą. Tokią, apie kurią visi svajotų tačiau dabar ji yra mano ir niekas jos neatims iš manęs. Iš minčių mane prikėlė skambantis  telefonas. Išsitraukiau jį iš kišenės ir pažvelgiau į ekraną, kuriame spindėjo Semo numeris. Atsiprašęs išėjau iš kambario ir atsiliepęs pridėjau telefoną prie ausies

- Klausau Semai,- lengvai tariau ir atsirėmiau į sieną

- Turiu blogų naujienų, Megė su Max mieste ir jie ruošiasi jus pulti,- Semas rimtai tarė. Mano veide iš karto dingo šypsena, kuri pasikeitė į pyktį. Nepajaučiau kaip mano kumščiai stipriai susispaudė  lyg ruošdamiesi artėjančiai kovai. Tas šunsnukis drįsta dar įžengti į šį miestą po tai, kai pašovė Helenos tėtį. Man pagalvojus apie jį iš kambario į koridorių įžengė Adam( Helenos tėtis). Jo veidą puošė plati šypseną tačiau pamatęs mano rimtą veidą pradėjo artėti

- Stebėkit jų kiekvieną žingsnį ir pranešk man. Šį kartą jie taip lengvai nepabėgs nuo manęs,- sušnypščiau į telefoną ir pabaigęs pokalbį įsidėjau telefoną į kišenę. Nevalingai perbraukiau ranka per savo tamsius plaukus ir trinktelėjau į sieną esančią šalia

- Kas atsitiko?,- Adam nekantriai paklausė ir pažvelgė į mano pykčio kupinas akis

- Tas šunsnukis Max drįso įkelti koją į miestą, dar prie savęs prisirišęs tą kalaitę Megę,- piktai tariau ir uždėjęs rankas ant galvos pradėjau pašyti savo plaukus lyg bandydama nusiraminti tačiau tai nepadėjo. Vyras kažką mąstė tačiau jo veidas neatskleidė nei vienos emocijos

- Aš nesuprantu, kodėl jie nori mums pulti,- Adam papurtė galvą - tačiau žinau tiek, jog dabar akylai reikės stebėti Heleną, nes pagrindinis taikinys bus ji,- rimtai taręs pažvelgė per petį lyg norėdamas įsitikinti, jog nieko nėra koridoriuje - Turim juos kažkaip sučiupti dar prieš Semo ir Alex vestuves, nes jis gali netikėtai užsukti, o tuomet tikrai viskas baigsis blogai

- Ką siūlai?,- pakeldamas antakį tyliau  tariau, jog Helena ar Karen netyčia neišgirstų mūsų pokalbio

- Dabar ko mums labiausiai reikia tai sužinoti tikslią jų buvimo vietą, o tuomet žiūrėsim kaip klostysis tolimesni planai,- jam tai pasakius linktelėjau galva sutikdamas su juo - o dabar geriau važiuokit namo, kol dar jie nesugalvojo į čia užsukti. Taip pat turi rasti kitą gyvenamąjį būstą kadangi jis jau žino kur gyvenat ir gal net dabar jau laukia pasiruošę su ginklais

- Žinau vieną atokesnę vietą, nemanau, jog jis galėtų mus susekti iki jos,- jis linktelėjo galva ir pradėjome eiti iki kambario

- Tik nepamiršk Helena apie tai neturi sužinoti, nes stresas gali pakenkti jos vaikeliui,- Adam tarė dar prieš įeinant į kambarį

- Taip, žinau,- tvirtai tariau prieš sutikdamas savo šviesiaplaukės žvilgsnį.

Helena

Hero įėjus į kambarį šyptelėjau jam. Vaikino veide matėsi susikrimtimas tačiau jis vis tiek išspaudė kuo įtikimesnę šypseną ir priėjo prie manęs

- Helena mes jau turim važiuoti,- rimtai tarė

- Bet...,- jis mane nutraukė

- Helena prašau važiuokim namo tavo tėtis nori pailsėti ir pabūti su savo moterimi,- jo galva kryptelėjo link tėčio, kuris buvo apie kažką užsigalvojęs,- sunkiai atsidususi atsistojau ir nepatenkina pradėjau pro Hero. Pasiekusi koridorių buvau paimta už rankos ir truktelėta į vaikino pusę

- Nepyk mažute, juk vis tiek su juo dar susitiksi,- apkabinęs per liemenį prie ausies sukuždėjo

- Bet aš su juo ir taip praleidžiu mažai laiko,- patempusi lūpą pažvelgiau į jį. Jis šyptelėjo dėl mano elgesio lyg mažos mergaitės tačiau nieko apie tai nesakė

- Atvažiuosim kitą kartą, juk jis niekur  nepradings,- Hero sukikeno, kas taip pat privertė mane nusišypsoti - o dabar ruoškis kai kur važiuosime,- gundomai tarė

- Kur?,- pakėlusi antakį, susidomėjusi paklausiau

- Pamatysi, negaliu atskleisti paslapties,- mirktelėjęs paėmė nuo pakabos mūsų rūbus ir padėjęs užsivilkti mano paltuką greitai pats užsimetė savąjį. Atsisveikinusi su tėčiu ir Karen nusiunčiau jiems nuoširdžią šypseną ir nupėdinau paskui Hero į mašiną. Visą kelią važiavome tyloje neskaitant to, jog grojo ramios dainos. Pažvelgusi į Hero pastebėjau, jog jo rankos buvo stipriai suspaudę vairą, o žandikaulis įtemptas. Uždėjusi ranką jam ant kelienio atkreipiau jo dėmesį

- Ar viskas gerai? Po to kai parėjai į kambarį atrodai susikrimtęs,- paklausiau. Jo rankos šiek tiek atleido vairą ir vieną ranką sunėręs su manąją pabučiavo

- Taip tiesiog įtempta diena,- šyptelėjo ir toliau žvelgė į kelią retkarčiais žvilgtelėdamas į mane. Išvažiavę iš pagrindinio kelio pasukome į žvyrkelį. Dairydamasi stebėjau aplinką tačiau nieko per daugiausiai ir nepastebėjau kadangi visur buvo tik medžiai

- Hero ar mes gerai važiuojam?,- šiek tiek susiraukusi atsisukau į jį kadangi buvome jau nuvažiavę kelis kilometrus tačiau vis dar tęsėsi miškai

- Taip, tuoj turėtume būti vietoje, nesijaudink neatsivežiau tavęs prievartauti, nors manau ir pati neatsilaikytum prieš mane,- savimi pasitikinčiu balsu tarė ir kreivai šyptelėjo

- Atsiprašau? Tu galvoji, jog aš negalėčiau ištverti be tavęs? Dar pamatysim, kuris čia neapsieis,-prisimerkusi ir kartu įsižeidusi tariau

- Ar tu skelbi lažybas?,- vis dar šypsodamasis pažvelgė man į akis

- Taip skelbiu ir sakau, jog tu neištvertum be manęs,- garantuotai tariau

- Sutarta, kokios sąlygos?,- lengvai taręs sustojo. Pažvelgusi prieš save pamačiau namą. Jį buvo galima pavadinti sodybiniu nameliu, kadangi jį dengė medis. Jis taip pat turėjo labai didelius langus ir balkoną. Hero spragtelėjus pirštais atsisukau į jį

- Tai?,- jis paklausė vis dar laukdamas mano atsakymo. Apsimetusi, jog kažką galvoju pasiėmiau stiklą

- Jei.. Tu pralaimėsi tuomet turėsi visą savaitę gaminti valgį,- greitai sugalvojusi tariau

- O jei tu brangute pralaimėsi turėsim bemiegę naktį per kurią galėsiu su tavimi daryti viską,- prikandęs lūpą nužvelgė mano kūną. Šiek tiek nuraudusi pradėjau gailėtis, jog mano sąlygos buvo ne lygios su jo sąlygomis.