*In Love With You*

14

Vidus taip pat buvo įspūdingas. Modernioje salėje jau sukosi įvairūs žmonės. Vieni šoko, kiti kalbėjo, treti sėdėjo prie staliukų, o aš ėjau bijodama ne taip nusišypsoti ar netyčia nenukristi. Niekada prie to nepriprasčiau. Dauguma jaunų merginų pašonėje turėjo ne jų metų vaikiną, o senus sukriošusius senius kurie rėkte rėkė jog yra milionieriai.
Priėję savo staliuką Hero atsitraukė man kėdę. Išspaudžiau kuo įtikimesnę šypseną ir atsisėdau. Pasiėmiau šampano taurę tačiau buvau sustabdyta. Priartėjas prie veido Hero pasakė:

- Nebandyk gerti, nenoriu tavęs vilkti atgal į mašiną

- Nesijaudink nereikės;- tai pasakiusi išgėriau didelį gurkšnį šampano

Pažiūrėjas į mane piktai nusisuko ir pradėjo kalbėti su vyru sėdėjusiu šalia jo. Pabaigusi taurę atsistojau ir nuėjau į tualetą, atlikusi reikalus išėjau iš kabinos tačiau staiga buvau sučiupta kažkokio vyro. Matėsi jog jis buvo apsvaigęs. Išsigandusi stengiausi išsilaisvinti iš jo glėbio, prispaudęs prie sienos jis bandė mane pabučiuoti tačiau tuoj pat jis buvo atplėštas nuo manęs ir talžomas Hero kumščių. Pribėgusi bandžiau jį sustabdyti, bet nepavyko

- Aš tave užmušiu, niekas nelies to kas priklauso man!;- jis tai sušukęs trenkė vyrui į veidą.
Nepažįstamasis jau seniai buvo praradęs sąmonę, bet Hero vis dar jį talžė. Priėjusi lėtai jam uždėjau ant peties ranką. Nuo tokio judesio jis atsisuko į mane.

- Paleisk jį jis jau be sąmonės, reikia dinkti iš čia, kol dar niekas neatėjo;- švelniai pasakiau

Po mano žodžių jo raumenys atsipalaidavo, atsistojęs paėmė mano ranką ir paklausė tai ko tikrai nesitikėjau iš jo:

- Tau viskas gerai? Ar jis tau kažką padarė?;- jis stengėsi tai pasakyti įprastai šaltu tonu tačiau jo akyse matėsi rūpestis

- Taip man viskas gerai ir ne jis nespėjo man nieko padaryti svarbiausia šiuo metu reikia kuo greičiau eiti iš čia;- bijodama, kad niekas neateitų patempiau jo ranką tačiau jis nekrutėjo vietoj to jis švelniai mane apkabino. Pasimetusi nuo tokio jo elgesio nežinojau ką daryti tačiau tuoj pat uždėjau rankas apkabindama jį. Po kelių minučių atsitraukę ir nieko nesakę išėjome iš tualeto. Įsėdę į mašiną pajudėjome. Joje buvo tylu tačiau nebuvo nejauku. Atvirkščiai jaučiau ramumą, pažvelgusi į Hero pamačiau, jog jis buvo vis dar susinervinęs kadangi jo rankos stipriai spaudė vairą, bet iš jo veido nėjo įskaityti nė vienos emocijos. Grįžę pasukome skirtingais keliais aš į savo kambarį jis į kabinetą kuriame praleidžia daugumą laiko. Persirengusi ir apsipraususi galvojau eiti miegoti, bet prieš tai reikėjo išsiaiškinti vieną reikalą. Nuėjusi prie Hero kabineto pabeldžiau į duris, išgirdusi tylų 'įeikit' atidariau duris ir jis pakėlė savo pavargusias akis nuo įvairių popierių.

- Kažko reikia?

- Noriu paklausti vieno svarbaus klausimo

- Ir kas gi taip svarbaus vidurį nakties;- pakėlęs antakį paklausė

- Kodėl aš čia? Kam tau manęs reikia?;- su viltim paklausiau

- Kai ateis laikas sužinosi, o dabar eik miegot;- tai pasakęs vėl įniko į savo popierius

- Ir kada ateis tas laikas?;- pyktelėjus paklausiau

- Helena netampyk mano nervų ir eik miegoti;- matėsi jog jis rimtai buvo susivervavęs

- Bet man reikia žinoti tiesą;- neiškentusi sušukau

- Ar tikrai nori sužinoti? Nes kelio atgal nebebus;- šaltu balso tonu paklausė

Nuo tokio jo pasakymo suabejojau tačiau  pasiryžau tam kas bus

- Taip aš tikrai noriu sužinoti;- užtikrintai pasakiau žiūrėdama tiesiai jam į akis.