2

7.2K 182 7
                                    

Helena
Ankstus Rytas yra pats blogiausias dalykas tačiau reikia keltis jei nenoriu praleisti mokyklos, gerai tai, jog šiandien yra paskutinė diena, kai į ją reikia eiti, bet bloga, jog po mėnesio persikraustysiu į kitą miestą ir pradėsiu kitą gyvenimą mokindamasi koledže. Išlipusi iš lovos mieguista nuėjau į vonią atlikti rytinį ritualą. Išėjusi iš vonios išsitraukiau iš spintos paprastą bliuskutę ir plėšytus džinsus. Kelis kartus šukomis perbraukiau per savo šviesius garbanotus plaukus, taip juos padarydama tvarkingus. Pasiėmusi kuprinę, telefoną ir raktus nusileidau į pirmą aukštą užuosdama mamos padarytus pusryčius. Su tėvais aš visada gerai sutardavau. Jie buvo mano didžiausias ramstis kai netekau jo. Tačiau apie tai papasakosiu vėliau.
Įėjusi į virtuvę pasisveikinau su mama ir kibau į jos tobulus blynelius su syrupu. Kai juos suvalgiau padėkojau mamai, bet išeinant ji mane sustabdė:

- Helena ar tau viskas gerai?,- Ji liūdnai paklausė.

- Taip mama tiesiog prastai miegojau ir tiek;- bandydama išsisukti atsakiau

- Juk žinai jei ko reikia visada gali mums su tėčiu sakyti,- paguodė

- Taip žinau;-tyliai atsakiau;

- Ar vis dar galvoji apie ?

Mamai paminėjus jį mano veide prisikaupė ašarų kurias stengiausi užgniaužti. Tai pamačius mama stipriai mane apkabino. Kai tik kažkas jį pamini aš prisimenu visas mūsų patirtas akimirkas, bučinius ir švelnius apkabinimus. Susitvardžiusi atsitraukiau nuo mamos ir nusišypsojau kuo įtikimesne šypsena. Palinkėjusi geros dienos išėjau iš namų taip įsitraukdama į savo mintis, kurios vis nuveda prie blogų prisiminimų. Priėjusi prie mokyklos pamačiau savo vienintelę ir geriausią draugę su kuria bendrauju jau nuo vaikystės. Emos rudi ilgi plaukai sklaidėsi į visas puses. Nuo tokio vaizdo nusišypsojau. Ji man pamojavo ir viena kitą stipriai apkabinom.

- Labas;- ji pirma pasisveikino

- Sveika;- atsakiau su šypsena

- Kas taip juokinga?

-pamatytai savo plaukus ir tau būtų juokinga;-tyliai sukrizenau

- Ha ha aš bandžiau juos susitvarkyti visą rytą, na ,bet neesmė eime į pamoką ,nes pas mokytoją raganą ne itin malonus dalykas vėluoti.

Eidama galvojau apie mokyklos prisiminimus ir tai, jog po šiandienos daugiau čia nebegrįšiu. Įėję į klasę užsiėmėme vietas ir kaip tik tuo metu suskambėjo skambutis. Mokytojai atėjus šurmulys nutilo ir visi susėdo.

- Na ką vaikai kadangi šiandien paskutinė diena tai parašysim po mažą kontrolinuką,- savo gergždančiu balsu tarė

O taip kaip minėjau ji tikra ragana, netgi taip ir atrodo: ilga nosis, juodi garbanoti plaukai ir nuolat suraukti antakiai. Jai išdalinus kontrolinius supratau jog jis nėra labai sunkus na tiksliau man jie visi nėra sunkūs kadangi gerai mokinausi. Tačiau pažvelgus į Emą supratau, jog jai jis sunkus ,nes ji į lapą žiūrėjo taip lyg matytų klausimus pirmą kartą, nors visos temos jau buvo išaiškintos. Greitai parašius lapą padaviau mokytojai ir piešdama į sąsiuvinį laukiau skambučio. Jam nuskambėjus susirinkau daiktus ir kartu su Ema išėjome iš klasės

- Kas jai negerai su tais kontroliniais?;- mergina rausdama iš pykčio pažvelgė į mane

- Nežinau, bet prisimink ,kad viskas baigta;- stengiausi ją pralinksminti ir man pavyko, nes ji iškarto nusišypsojo

- Ah kaip aš laukiu kada pagaliau išvažiuosiu atostogų;- svajodama ėjo ir vos neatsitrenkė į vieną iš mokyklos barbių;

- Gali svajoti tik ne čia, nes tuoj tau kažkas iškabins akis;- paimdama jos ranką nusitempiau į pamoką.

Kitos pamokos praėjo sklandžiai neskaitant to , kad Ema dar būtų atsitrenkus į keletą žmonių, tačiau spėjau ją patraukti.
Po pamokų lėtai ėjau namo. Priėjusi duris jas atrakinau ir įėjau į vidų. Mano tėvai ilgai dirba, o brolių ir seserų neturiu tad dažniausiai būnu viena kaip ir dabar. Užlipusi į antrą aukštą įėjau į savo kambarį. Numetusi kuprinę kritau į lovą ir nepajusdama užmigau.

*In Love With You*Donde viven las historias. Descúbrelo ahora