Grįžusi atgal į namą dar ilgai mąsčiau apie senelės žodžius. Kodėl ji taip galėjo pagalvoti? Juk tai – mažų mažiausiai nelogiška. Kad angelai pradėtų kristi žemyn, turi būti rimta priežastis. Visa tai tikrai ne dėl merginos, kuri nė karto nėra net gerai nusikeikusi.
Pažvelgusi į laikrodį, kuris rodė pirmą valandą nakties, pakilau iš lovos ir, susidėjusi krepšį būtiniausių daiktų, nuėjau į Edžio kambarį. Vos pravėrusi duris galėjau matyti jį, Edis toks trapus ir nekaltas, geras ir švelnus. Priėjau prie lovos, švelniai jį apkamšiau ir pabučiavau į kaktą.
– Aš grįšiu, pažadu, – sušnabždėjau ir pakilusi patraukiau svetainės link.
"Mieli seneliai,
Atsiprašau, kad išvykstu neatsisveikinusi, bet taip bus geriau. Žinau, kad bandytumėte mane atkalbėti nuo šios minties, bet aš privalau pabandyti, turiu pasistengti surasti Rėjų, jis – mano šeima, taip pat kaip ir jūs. Labai prašau, saugokit vienas kitą ir pasirūpinkit Edžiu.
Apkabinu ir bučiuoju, Megan. P.S. Aš sugrįšiu."
Tyliai užvėriau duris. Lėtai ėjau link automobilio ir stengiausi neatsigręžti, nes puikiai žinojau: galiu sudvejoti, o juk tai – Rėjaus neišgelbės. Negaišdama laiko supyliau visas degalų atsargas į baką ir sėdau į Wranglerį, pasukusi raktelį pamažu pajudėjau į Fort Kolinso centrą, į namus, kuriuose dingo brolis.
Miestas tamsoje atrodė miręs, lyg niekas čia nebūtų gyvenęs visą amžinybę – gatvėse nešvietė nei vienas žibintas, tik mašinos trumposios šviesos apšvietė mažą dalį kelio.
Staiga kažkas stipriai trenkėsi į automobilį. Smūgis buvo toks stiprus, kad vos pajėgiau suvaldyti mašiną, nenuskridusi nuo kelio. Antras smūgis ir mašina pradėjo važiuoti link tilto krašto. Aš stengiausi ją suvaldyti ir suktelti vairą kiton pusėn, tolyn nuo krašto, bet man nepavyko – smūgiai vis kartojosi ir vienas po kito stiprėjo. Bandžiau įžiūrėti, kas į mane daužosi, bet nieko nemačiau, tik tamsą. Po kelių sekundžių mašina sustojo, mane gaubė visiška tyla, net variklis nutilo. Netikėtai prie šoninių durelių sušvytavo neaiškus pavidalas, jis buvo aukso spalvos.
– Ne jau... – tyliai sumurmėjau po nosimi įsitvėrusi vairo, anapus stiklo į mane žiūrėjo angelas su keturiais sparnais, turbūt tas pats, kuris užpuolė Rėjų.
– Pagaliau tave radau, – nesuprantamas sutvėrimas piktai suriaumojo ir pradėjo laužti dureles.
YOU ARE READING
Kritusiųju Rūkas
FantasySeptyniolikmetės Megan gyvenimas pasikeičia, kai jos mieste iš dangaus pradeda kristi angelai. Kartu su dvejais broliais, mergina mėgindama saugiai nusigauti pas senelius, netikėtai yra įtraukiama į paslaptingą ir įvykių kupiną išgyvenimų sūkurį. Ja...
