34 skyrius

16 2 0
                                    

Pažvelgiau į paprastai atrodantį pastatą; jei nežinotum, kad čia –viešbutis, galėtum pamanyti,kad tai – paprasčiausia mokykla. Iš gatvės pusės pastatą juosė raudonas stogelis ir prie įvažiavimo stovėjo kolonos, sudarydamos savotišką arką.

– Čia galėsime apsistoti, o rytoj grįšime į zoologijos sodą susitarti, kada galime išvykti, –pasakė vaikinas ir patraukė vidun. Visi pasekėme paskui jį ir nuėję į antrąjį aukštą, pasirinkome kambarius – manojo langai žvelgė į kiemo pusę.Nuėjusi prie lango, pažvelgiau į dangų, tyliai širdyje melsdama Dievo stiprybės.

Išgirdusi beldimą nuėjau prie durų. 

– Ar galiu užeiti? – paklausė mama. 

– Žinoma, – pasitraukusi į šoną, praleidau ją praeiti.

– Megan, aš atsiprašau, kad taip ant tavęs išsiliejau, kai pasakei apie brolio dingimą, –prabilo ji. – Nė nenumaniau, kad ir tau buvo sunku,kad ir tau teko daug ką iškęsti. Nelaikyk visko savyje, juk žinai, kad gali man viską papasakoti.

Akimirką pasijutau, kaip seniau, kai buvome normali šeima, kai buvome kone geriausios draugės,bet viskas pasikeitė. Aš nebesu ta pati, kaip ir ji nebėra tas pats žmogus. Nežinau, kaip jai reikėtų viską papasakoti, kaip reikėtų atskleisti, kad aš –žmogžudė, kad galbūt per mane dingo Rėjus.

– Labos nakties, mama, aš pavargusi, –suburbėjau, nes nenorėjau su ja kalbėti. Supratau,kad man tai nepadėtų, tik garsiai ištartas prisipažinimas patvirtintų, ką jau ir taip žinau:AŠ DĖL VISKO KALTA.

– Labanaktis, dukrele, – mama priėjusi mane pabučiavo į skruostą ir išėjo palikdama mane vieną kambaryje.

Nieko nelaukusi nuėjau į vonios kambarį ir be galo apsidžiaugiau, kad viešbutyje yra šilto vandens.

Nusimečiau drabužius ir palindau po šilta vandens srove. Stengdamasi išstumti blogas mintis nusiprausiau veidą ir visą kūną, lyg galėčiau nusigramdyti visą purvą, kurį jutau mane aplipusį iš vidaus. Nusišluosčiusi rankšluosčiu, apsivilkau palaidinę ir nuėjau į kambarį, kuriame manęs laukė Rastis. Šuva jau įsitaisęs gulėjo švariuose pataluose ir palengva snaudė.

Vos atsigulusi nė nepajutau, kaip pradėjau snausti, bet prieš visai panirdama į miegą girdėjau,kaip kažkas dar beldėsi į duris, tik neturėdama jokio noro su kažkuo kalbėti ignoravau beldimą ir pagaliau pasinėriau į sapną.

Kritusiųju RūkasWhere stories live. Discover now