52 Skyrius

14 2 0
                                    

– Ką tu darai? – šaukė jis. Iš vaikino veido matėsi, kad šis yra įsiutęs, mat veidą išmušė raudonis. – Ar tu supranti, kad tau negalima vienai niekur būti? Ar supranti, kad aš dėl tavęs pergyvenu ir kai tu dingsti, aš tampu tuo, kuo nenoriu būti? – surikęs vaikinas alkūne trenkė į šoninį langą ir šis kaipmat subyrėjo.

Proveržis mane išgąsdino ir krūptelėjau. Šalia sėdintis Jeris švelniai uždėjo savo delną ant mano rankos, kuri stipriai gniauždama kumštį gulėjo ant mano šlaunies.

– Gebai, nusiramink, – ramino draugą angelas.

– Kaip galiu būti ramus, kai ji nė nesupranta, koks pavojus jai gresia, kai ji taip neatsakingai elgiasi.

Šie vaikino žodžiai mane taip sunervino, kad tą suspaustą kumštį iš visų jėgų trenkiau į mašinos panelę ir per delną ir krumplius perėjo veriantis skausmas.

– Aš tavęs nieko neprašiau, neprašiau, kad mane saugotum, kad rūpintumeisi, neprašiau, kad atsirastum mano gyvenime, kad mane pamiltum. Neprašiau, kad sugriautum tai, ką turėjau, kad visą mano gyvenimą apverstum aukštyn kojomis. Niekada nemaldavau to!

– Megan, – sušnabždėjo Jeremielius, bet mano įniršis ėmė viršų ir žvilgsniu stebėjau Gabrielių.

– Neprašiau tavęs nieko ir dėl to, kad esi čia, esi kaltas tik tu pats, tik per tave dingo mano brolis ir Semas. Tu dėl visko kaltas. Nekenčiu tavęs... – Jutau kaip šie mano žodžiai susmigo lyg aštrūs ašmenys į vaikiną. Mačiau, kaip jo veidas iš raudono tapo baltas lyg drobė.

Vaikinai nieko nebelaukė ir vienu metu, lyg susitarę, išlipo iš automobilio, palikdami mane vieną. Akimirką kažką pasitaręs, Jeris grižo ir atsisėdo prie automobilio vairo, o Gebas kartu su kitais angelais sumoję dideliais sparnais pakilo į dangų ir dingo už debesų.

Pasitraukusi į keleivio vietą susigūžiau ir stebėjau į lange besikeičiančius vaizdus vis galvoje girdėdama savo ištartus žodžius.

Šalia sėdintis Jeremielius nieko nesakė ir neklausinėjo, dėl to jam buvau be galo dėkinga, nenorėjau apie nieką galvoti, norėjau mąstyti tik apie tai, kad greitai išvaduosiu brolį ir grįšiu pas savo šeimą.

Kritusiųju RūkasWo Geschichten leben. Entdecke jetzt