Patraukusi išėjimo link, staigiai pasukau Detroito gatvę ir po keliolikos minučių priėjau Dounpouro kavinukę.
Kavinė buvo mažutė, žaliomis langinėmis ir keliais metaliniais staliukais lankytojams, prie paradinių jos durų kabėjo iškaba: „reikalingi darbuotojai". Kažin ar kas nors spėjo įsidarbinti? Galvą užplūdo keistos mintys: kokią kavą jie darydavo, ar čia buvo jauku, ar jų savininkai buvo senyva porelė, svetingai priimanti visus pakeleivius, ar rūstus ir piktas vyras.
Įėjusi į vidų pamačiau aukštas lubas ir mažus medinius staliukus, išvartytus po visą salę, tikėjausi čia rasianti šiek tiek maisto kelionei. Vos priėjusi duris su užrašu „staff", nieko nelaukdama jas pravėriau, ir mane pasitiko klaikus pelėsio dvokas. Pasiraususi artimiausiuose stalčiuose suradau nedidelę skardinę pupelių, tuo mano lobių paieška ir baigėsi. Akimirkai atsisėdau ant vienintelės nesulūžusios kėdės ir stebėjau vaizdą pro apdulkėjusius kavinukės langus.
Lauke jau buvo spėję įsidienoti, dėl to pakilusi greitu judėsiu užsivožiau megztinio gobtuvą ir patraukiau Claytono gatve, bet dairydamasi į tuščius ir apleistus namus mąsčiau apie tai, kas manęs dar laukia priešakyje.
Po gerų penkiolikos minučių E9-toje Aveniu gatvėje priėjau Kongreso parką, o jame, buvusioje automobilių aikštelėje, susiradau seną ir jau spėjusį aprūdyti pikapą; pabandžiau jį užkurti ir tik po trečio bandymo, lėtai pajudėjau ir pro beisbolo aikštelę pasukau į Džozefinos gatvę ir vis greitėdama nuvinguriavau Rotono pusėn.
Nė nenumaniau, kiek laiko užtruksiu, kol ten nusigausiu, tačiau vieną žinojau puikiai – daugiau nebegaliu laukti ir leisti dar kažkam nukentėti, negana to, kad Rėjus ir Semas pas juos, nenorėčiau, kad ir mano seneliai kartu su Edžiu atsidurtų priešų rankose. Važiavau pro namus ir parkus, apleistus po angelų nuopuolio, ir nepajutau, kaip mano skruostus pradėjo vilgyti karštos ašaros, vis labiau užstodamos vaizdą. Privažiavusi Vyšnių Kryko prekybos centrą įsukau į Universiteto gatvę ir netikėtai man prieš akis nusileido Gebas su Jeriu ir kitais angelais. Nenorėdama ant jų užvažiuoti greitai myniau stabdžius ir sustojau vos per kelis žingsnius nuo vaikinų.
Gebas su Jeriu vienu metu pajudėjo iš vietų ir staigiais judesiais atidarė mašinos dureles, taip priversdami mane pasislinkti į vidurinę sėdynę.
YOU ARE READING
Kritusiųju Rūkas
FantasySeptyniolikmetės Megan gyvenimas pasikeičia, kai jos mieste iš dangaus pradeda kristi angelai. Kartu su dvejais broliais, mergina mėgindama saugiai nusigauti pas senelius, netikėtai yra įtraukiama į paslaptingą ir įvykių kupiną išgyvenimų sūkurį. Ja...
