– Nuo ko pradėsime? – paklausiau, sutrikdydama tylą, supančią mus tris.
– Ką? – sutrikęs paklausė Jeris.
– Kada pradėsime mano brolio paiešką, – pažvelgiau į Gabrielių. – Juk tu man pažadėjai, – tyliai tariau.
– Ką tu jai pažadėjai? – staiga Jeris pakilo nuo suolo. – Ar tu supranti, kad jo jau nebėra? – tėkštelėjo atsisukęs į mane.
– Ką tu iš vis išmanai? Ar bent žinai, ką reiškia ką nors mylėti, kažką saugoti? – supykusi pašokau ant kojų, o Rastis pribėgo ir atsistojo šalia.
– Jeremieliau, baik, aš jai pažadėjau, – ramiai įsiterpė Gebas.
– Jeremielius? – tyliai paklausiau.
– Taip, o ką? – pasišaipė Jeris.
– Esu tą vardą jau girdėjusi, bet nepamenu,
kur tiksliai, – vaikinai susižvalgė tarpusavyje, tačiau nieko taip ir nepasakė. Atsistojusi nuėjau prie bažnyčios lango ir pažvelgiau aukštyn. – Sapne, – tyliai pridūriau.
– Kokiame sapne? – paklausė Gabrielius prieidamas arčiau.
– Nepamenu, žinau tik tiek, kad esu jį girdėjusi, – pakračiusi pečiais nusisukau nuo Gebo ir atsisukau į šunį, tupintį prie Jeremieliaus kojų. – Rasti, eime.
– Kur tu išeini?
– Einu ieškoti brolio, jei judu man nepadėsite, manau, galiu ir pati jį surasti. – Gabrielius ir Jeremielius dar kurį laiką mane stebėjo. – Dar kartą ačiū už tai, kad man padėjote, tačiau aš privalau rasti brolį, jis – mano šeima, nors ir bandote mane įtikint, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų, turiu tai pamatyti savo akimis.
– Megan, – tyliai kreipėsi į mane Jeris. – Aš nesakau, kad mes tau nepadėsime, – nurijo seilę ir tęsė toliau. – Tik sakau, kaip pavojinga gali būti
tau vienai keliauti.
– Kodėl aš tau taip nepatinku?! – sušukau
nesuprasdama, kodėl jis mane taip nuvertina. – Ką aš tau padariau? Aš tavęs net nepažįstu, atsiradai mano gyvenime ir bandai man sutrukdyti ieškoti savo šeimos, – nuleidusi galvą pažvelgiau į savo rankas. – Iš viso, aš neprašiau jūsų manęs gelbėti, galėjote leisti tai pabaisai padaryti tai, ko ji atėjo, ir viskas pagaliau būtų baigęsi, – pajutusi kaip rieda ašaros, apsisukau ant kulno ir išėjau pro bažnyčios duris, kur mane pasitiko vėsūs lietaus lašai.
– Megan, – išgirdau balsą sklindantį iš paskos.
– Palik mane vieną, Gabrieliau, man reikia pabūti vienai.
YOU ARE READING
Kritusiųju Rūkas
FantasySeptyniolikmetės Megan gyvenimas pasikeičia, kai jos mieste iš dangaus pradeda kristi angelai. Kartu su dvejais broliais, mergina mėgindama saugiai nusigauti pas senelius, netikėtai yra įtraukiama į paslaptingą ir įvykių kupiną išgyvenimų sūkurį. Ja...
