– Puiku, – suburbėjusi mergina klestelėjo ant
šalimais esančio akmens.
– Kuo aš tau taip kliūnu? – klausimas tiesiog
išsprūdo iš mano lūpų. Mergina nesitikėjo tokio klausimo, atsisuko į mane ir įžūliai nusijuokė. Jos juokas skambėjo it kokia melodija, lyg nuostabi simfonija amfiteatre. Mąsčiau, kad ir kaip ji vaipytųsi, vis tiek bus gražuolė, ji tokia, dėl kurios peštųsi kiekvienas vyras, dėl kurios kiekviena mergina pasijustų niekam tikusi. Ji buvo tiesiog tobula.
– Tu turbūt juokauji? – rūsti veido mimika pakeitė tik ką veide žaidusią šypseną. – Kuo tu man kliūni? – Afrielė atsistojo ir priėjo prie manęs. – Galbūt dėl to, kad išskyrei su mano... mano gyvenimo meile?
Stovėjau apšalusi, nesuprasdama, ką ji turėjo omenyje.
– Tu myli Gabrielių? – paklausiau bandydama nuslopinti pavydo gyslelę savo krūtinėje. Tačiau mano klausimas dar labiau prajuokino angelę.
Ne, – sugniaužusi kumščius mergina nusisuko nuo manęs. – Tu nesuprastum, tu esi tik žmogus.
Jos neigiamas atsakymas į mano klausimą, nuramino, bet tuo pačiu sugrįžo smalsumas.
– Nors aš ir žmogus, galiu suprasti daug daugiau nei tu manai, – akimirkai nutilau ir žengiau prie merginos, kuri vėl ramiai sėdėjo ant akmens.
Mačiau, kaip ji ruošėsi man kažką pasakyti, bet prie mūsų nusileido Jeris su Manakieliu ir pokalbis baigėsi.
– Kaip jums sekėsi? – paklausiau pripuolusi prie Jeremieliaus.
– Ar Gebas ir Paskaras dar negrįžo? – nekreipdamas dėmesio į mano klausimą Jeris abejingai pažvelgė į mane. Nesupratau jo tokio šaltumo, kas nutiko?
– Ne, ar tu man atsakysi, ką ten matėte?
Mus keturis supo tyla; tyla, kuri, rodėsi, tuoj sprogs mano galvoje. Nesupratau, kas vyksta, bet puikiai pajutau, kad kažkas tikrai yra negerai.
YOU ARE READING
Kritusiųju Rūkas
FantasySeptyniolikmetės Megan gyvenimas pasikeičia, kai jos mieste iš dangaus pradeda kristi angelai. Kartu su dvejais broliais, mergina mėgindama saugiai nusigauti pas senelius, netikėtai yra įtraukiama į paslaptingą ir įvykių kupiną išgyvenimų sūkurį. Ja...
