– Kas čia dedasi?! – išgirdau šaukiant Džošąir atsisukusi pamačiau Semą, kumščiu užsispaudusįburną, kad nesusijuoktų garsiai.
– Judvi, – kreipėsi į mus. – Ateikit čia.
Atsisukusi į mamą linktelėjau, leisdama jaieiti pirmai, ir visi vyrai pasitraukė, sudarydamimažą takelį praeiti. Girdėjau, kaip vyrai šaipėsiiš gaujos draugo, tačiau vis dar prieš akis mačiauTailerio veidą.
– Tu – kieta, – sušnabždėjo man į ausį Semas.
– Tylėk, – paliepiau, bet susilaukiau tik juoko.Atsisukusi į vaikiną pažvelgiau rimtu žvilgsniu, o šis, gindamasis iškėlė rankas, taip parodydamas,kad neketina su manimi ginčytis.
Po kelių sekundžių įėjome į kambarį, vienojejo pusėje stovėjo didžiulis stiklo akvariumas, ojame rangėsi milžiniška angis. Priešingoje pusėjestovėjo rašomasis stalas, už jo atsisėdo Džošas.
– Čia – Džošas, – prabilo Semas pristatydamasvyrą. – Jis buvo dešinioji mano tėvo ranka, betšiam mirus perėmė jo poziciją. Jam abstrakčiaipapasakojau apie tavo brolį, tiek, kiek manpapasakojo tavo mama. Nuo čia gali pasakoti pati.
– Užjaučiu dėl tavo brolio, – apsimestinaimaloniai prakalbo vyras. – Tu Samuelio draugė, dėlto esi mūsų gaujos draugė ir mes tau padėsime, betmums reikia tikslaus plano ir žinių apie tai, kasįvyko.
Nė akimirką netikėjau jo žodžiais, mačiau,kaip laikomas peilis buvo mėtomas iš vienos rankosį kitą.
– Mano brolį pagrobė Cherubinai, aš ir manodraugai išsiaiškinome, kur jie apsistoję, – pradėjaupasakoti, bet Džošas mane pertraukė.
– Tai kur tavo draugai dabar? – paklausė.
– Mus užpuolė angelai, jie pasiliko, mumssuteikdami laiko pasprukti, – nurijusi seilę tęsiaupasakojimą. – Jie apsistojo Ratone.
– Ką žinai apie tuos, – jis nutilo. – Cherubinus,ar kaip tu juos vadini.
– Jie be galo stiprūs, – prabilau.
– Ar žinai kokia jų silpnoji vieta?
– Ne, – atsakiau suprasdama, kad ir kokiąarmiją beturėtume, mes jų neįveiksime, juk jie,būdami tik dviese, nudūrė mane ant tilto.
– Na, tuomet bus keblumų, – mano dėmesįatitraukė keistas garsas, sklindantis iš už durų. –Kas, po galais, vėl ten vyksta? – susinervinęs vyraspakilo nuo krėslo ir tuo pat metu pro duris įsiveržėGabrielius prieš save įspirdamas vidun augalotą vyrą.
– Megan? – jis akimis perbėgo kambaryjeesančius žmones ir vos pastebėjęs mane, suspindo,lyg galėdamos pagaliau atsikvėpti.
– Gabrieliau, – pašokusi ant kojų pribėgau priejo, – kaip džiaugiuosi, kad tu sveikas, – apsikabinaujį per liemenį, bet staiga atsitraukiau, nes supratau, kad jis – vienas. – Kur Jeris? – paklausiau.
– Jis – lauke, – Gebas atsitraukęs nužvelgėžmones. – Ką tu čia veiki?
– Jie mums padės, – nurijau seilę. – Padėsatgauti Rėjų.
YOU ARE READING
Kritusiųju Rūkas
FantasySeptyniolikmetės Megan gyvenimas pasikeičia, kai jos mieste iš dangaus pradeda kristi angelai. Kartu su dvejais broliais, mergina mėgindama saugiai nusigauti pas senelius, netikėtai yra įtraukiama į paslaptingą ir įvykių kupiną išgyvenimų sūkurį. Ja...
