Įžanga

3K 164 18
                                    

- Šiandiena nepadariau namų darbų, - prisipažinau istorijos mokytojai, kuri degino mane savo žvilgsniu.

- Ar tam yra pateisinima priežastis? - piktai paklausė.

- Bijau, kad ne.

- O aš bijau, kad neišlaikysi svarbiausio egzamino, Ebe.

Staigiai nudelbiau galvą į stalą. Mintyse meldžiausi, jog ji kuo greičiau susikoncentruotų į ką nors kito.

Vos pasibaigus pamokai pati pirma išėjau iš kabineto.. Kodėl visada turi pakviesti mane, kai neturiu namų darbų būtent pas Briget, griežčiausią mokytoją visoje gimnazijoje.. Visą vakarą dariau chemijos ir biologijos namų darbus, todėl istorijos pamoka visai išėjo iš galvos. Užteks, reikia negalvoti apie tai. Išlaikysiu egzaminus geriau, negu Ji mano..
Tai buvo mano paskutinė pamoka, po kurios greitu žingsniu nuskubėjau į stotelę, beprotiškai norėjau namo. Buvau alkana ir baisiai pavargusi..

- Ar yra kas? - pasiteiravau vos įžengusi pro duris.

- Tyla, - sumurmėjau. Tėtis kaip visada buvo darbe. Jis dirba daug, nes turi savo verslą. Pastoviai matau Jį grįžtant su daug daug popierių ir kalbantį telefonu. Taip, pinigų niekada netrūksta, tačiau laikas yra neįkainojamas. Būna tikras stebuklas, kai praleidžiame dieną kartu. Tačiau ir tai vyksta dažniausiai vieną kartą per mėnesį.. Daug kas nesuprastų, kaip taip galima, tačiau aš jau pripratau.  Pasišildžiusi vakarykštės lazanijos nuskubu į savo kambarį ir išsitiesiu. Mane guodžia vienintelė mintis, jog tai paskutiniai mano metai Džefersone. Vos tik išlaikiusi man reikiamus egzaminus, bandysiu stoti į Universitetą.

- Šūdas, - nusikeikiu, kai mano mintis užlieja ateities planai.

Šviesa TamsojeWhere stories live. Discover now