Šviesa Tamsoje

16

- Ką pasakei? - nustebusi paklausiau. M nieko man neatsakė.

- Dabar galėsi Jiems viską apie mane papasakoti, - šyptelėjęs pasakė.

Nieko jam neatsakiau.

- Pamatysi, kokį spaudimą Jie darys. Nepaliks Tavęs ramybėje.. Kita vertus turėtum pasakyti apie mane, juk aš esu vienas iš pavojingiausių nusikaltėlių, tokie žmonės negali vaikščioti gatvėmis, ar ne? - sarkastiškai pasakė ir atsisuko į mane.

- Tikrai taip! Negali! Bėda tik ta, jog tu nesi toks.. Kažkas manyje kužda pasitikėti tavimi. Tavo vienintelė viltis dabar būtų pabėgti, - pasakiau.

- Vaje vaje.. Juk ką tik buvau monstras, o dabar siūlai man pabėgti, - šyptelėjęs pasakė.

- Nejuokinga, - atkirtau susinervinusi.

- Tiesiog pamiršk viską, kas įvyko - nusisuko ir užvedė variklį.

Bijojau to, kas bus vėliau. Visiškai to  nesitikėjau, viskas įvyko taip greitai. Mes važiavome ir aš nenustojau galvoti. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė nuo tos dienos, kai mane pagrobė, kai sutikau jį ir įtikėjau savo galvoje susikurta istorija?

Lauke buvo apsiniaukę, taip pat kaip ir mano viduje. Mes sustojome kažkokioje atokioje degalinėje, kuri buvo vidury laukų. Jis nieko nesakęs išlipo iš mašinos ir nuėjo. Supratau, kad turiu likti mašinoje. M atrodė pasimetęs, eidamas išmetė automobilio raktelius ir lyg nieko nebūtų buvę pakėlė juos, apsuko kelis kartus per pirštą. Stebėjau kiekvieną Jo žingsnį. Šiek tiek nusiraminau, nusivaliau ašaras ir pasitvarkiau plaukus. Eidamas M staiga apsisuko ir vėl patraukė automobilio link.

- Ar Tau ką nors nupirkti? - ramiu balsu paklausė priėjęs ir atidaręs mašinos dureles. Nustebau.

- Nieko nenoriu, - atsakiau ir nusisukau. Jis uždarė dureles ir išėjo. Sėdėjau nejudėdama ir graužiau nagus. Stresas vėl mane užvaldė. Jeigu Jis teisus? Kas tada? Nenoriu Jo taip lengvai išduoti ir tik dabar tai supratau. Jaučiau, kad kažkas čia vyksta ne taip. Pagrobėjas ir Jo auka... Ši kombinacija skamba tikrai prastai. Aš nieko nesitikėjau, tiesiog buvau sumišusi.
Jis išėjo iš degalinės ir vienu sykiu surūkė kelias cigaretes, kurias kaip supratau, ką tik nusipirko. Tada grįžęs į automobilį paspaudė greičio pedalą ir Mes jau buvome autostradoje. Neiškenčiau.

- Kaip gali būti toks ramus? Po visko, kas įvyko? Nejau nebijai, kas tau dabar bus? - paklausiau ir priėjau arčiau Jo. Jis ignoravo mane, atrodė, kad visiškai nekreipė į mane dėmesio, lyg niekas su juo nekalbėtų.

- Išleisiu Tave netoliese, Jie suras Tave.

- Gali išleisti mane čia pat, - supykusi pasakiau. Ir tikrai. Jis sustojo, ne tuojau pat bet už kelių minučių. Atidarė mašinos dureles ir aš išlipau. Tarp Mūsų buvo nedidelis atstumas, Jis priėjo arčiau manęs ir įsižiūrėjo į mano akis. Atsakiau Jam tuo pačiu, širdis visiškai patrako..