Šviesa Tamsoje

2

- Ar galiu užeiti? - pasiteiravau.

- Taip, Meinai, laukiau Tavęs. Žinai dėl ko Tave pasikviečiau, - atsakė bosas.

- Ačiū, kad pasirinkote mane, nenuvilsiu jūsų, - užtikrinau.

- Žinau, po savęs niekada nepalieki nieko, kas patrauktų kitų dėmesį, - pasakė griežtas balsas.

- Sprendžiant iš visko, užduotis bus ne iš lengvųjų, - pasitikinčiai pasakiau.

- Imk, - pasakė ir man padavė nuotrauką.

Nuotrauka buvo visiškai nauja, tik ką atspausdinta. Ant jos matėsi moteriškas siluetas. Rimtu veidu įsižiūrėjau.

- Pala pala, tikriausiai susimaišėt, ar taip Jūs juokaujat? - šiek tiek nusijuokęs pasakiau.

Viršininko veidas staiga persimainė. Atrodė, jog iš pykčio jis pats imsis šio darbo.

- Ar Tau labai juokinga? Ar žinai kiek vertas jos tėvo verslas? Per mėnesį jis uždirba daugiau nei aš! - sušuko ir atsisegė švarką.

- Tiesiog pirmą kartą savo darbe teks imtis užsakymo su tokia jauna mergina, pasirodė keista, - pasiteisinau.

- Ebe. Ebe Wein. Aštuoniolikmetė moksleivė Džefersone. Sunku nebus. Tėvas turi vienintelę dukrą, tai tik pliusas. - pasakė bosas.

- Lauksiu detalesnės informacijos, - pasakiau. - Kada turiu atlikti darbą?

- Po dviejų dienų. Likusią informaciją persiųsiu į telefoną. Imk. - liepė bosas ir padavė jau naudotą telefoną. - Lygiai po dviejų dienų sunaikinsi, - pridėjo.

- Koks bus mano atlygis? - taip pat paklausiau.

Jis paėmė popieriaus lapelį ir parašė 6 skaitmenų skaičių.

- Juk žinai, kaip vertinu tavo darbą. Taip pat perspėjau, kad tai ne šiaip sau lengva užduotėlė. Man svarbiausia atlikimo technika, taip, kaip moki geriausiai. Esi geriausias iš visų. Po jos pagrobimo visi šalies pareigūnai bus sukelti ant kojų.

- Jums nereikia dėl nieko jaudintis, - tariau. - Ir jei atvirai, tikėjausi sunkesnės užduoties.

- Niekada nesakyk niekada, Meinai.

Palydėjau bosą žvilgsniu ir išėjau. Negalvojau nieko, tik kaip kuo puikiau ir be pėdsakų atlikti užduotį. Susikoncentravau tik į tai.

***
Šeštadienis! Pagaliau! Nereikia niekur eiti!! Su ta mintimi atsikėliau iš lovos. Buvo apsiniaukę ir daug sniego. Tikra žiema. Reikia kuo greičiau bėgti iš namų į miestą. Nusibodo būti vienai namie.

- Sveika, ką veikinėji? Gal šiandiena nori nulėkti į parduotuves? - paklausiau paskambinusi draugės.

- Ebe! Šimtas metų! Žinoma, būsiu laisva popiet. Turiu kelis reikaliukus mieste, o po to lauksiu Tavęs 'ainėje'.

- Sutarta! - apsidžiaugiau.

'Ainė' buvo populiariausia kavinė mano mieste, ten pastoviai rinkdavosi daug žmonių. Puikus kampelis pokalbiui prie kavos. Nubėgau kuo greičiau susiruošti. Privalėjau bent vieną dieną išnaudoti naudingai.