Šviesa Tamsoje

3

Vėlavau 10 minučių. Na nedaug, pagalvojau ir nusikvatojau mintyse. Štai ir ji, surikau mintyse. Eindže laukė manęs kavinėje. Ji buvo mano vaikystės draugė, gyvenome viename kieme. Labai gaila, kad vėliau ji persikraustė, tačiau nuostabiau, kad iki šiol bendravimo ryšys nenutrūko.
- Labas!
- Ebe! Sveika! Kaip Tu?
- Man viskas gerai, o Tau? Kaip laikosi Tavo šeima?
- Mama su Tėčiu - puikiai, sesei kiek sunkiau, ieškosi darbo.. Atrodo daug darbo pasiūlymų, tačiau neranda tinkamo. Na žinai..
- Na taip, suprantu, galiu paklausti savo tėčio, gal jis galės kuo pagelbėti, - pasakiau.
- Tikrai? Būtų taip šaunu, - su šypsena veide atsakė Eindžė. - Kur planuoji stoti? Juk jau dvylikta klasė, - užsiminė.
- Taip taip, esu be proto užimta.. Noriu įstoti į Londono universitetą studijuoti verslą, - atsakiau.
- Aa, vadinasi seksi tėčio pėdomis?
- Tu teisi. Jis jau išmokė mane begalės dalykų, esu be galo dėkinga, ateityje tai labai pravers, - pasididžiavau.

Taip kalbėjomės gal keturias valandas.. Net nepastebėjau, kaip sutemo. Turėjau skubėti namo pasidaryti namų darbus, sekmadienį visai nebus laiko. Išsikvietėm taxi. Eindžė turėjo važiuoti visai į kitą pusę, todėl sėdome į skirtingas mašinas.
- Iki, buvo labai malonu vėl susitikti, Ebe.
- Man taip pat, vis tiek neužteko laiko visko papasakoti, - nusijuokiau. - Lik sveika, - atsisveikinau.
Eindžė išvažiavo pirma, o mano taxi truputėlį vėlavo. Trypčiojau lauke, nes buvo tikrai šalta. Jaučiau, kaip baigiu sustingti..
Vos tik pamačiau taxi, kuris artėjo prie manęs, pasidarė šilčiau. Šiek tiek nusistebėjau, nes pirmą kartą pamačiau taxi, kuri buvo tamsintais langais..
- Nesvarbu, - pasakiau sau panosėje.
- Labas vakaras, į svajonių gatvę 53, - vos tik įlipusi pasakiau.
- Gerai, - tarė vairuotojas.
Iki mano namų buvo 15 minučių atstumas, todėl aš atsipalaidavau ir išsitiesiau mašinoje. Važiavome normaliu greičiu, grojo rami muzika. Staiga vairuotojas pasuko kitur, tai mane šiek tiek išgąsdino.
- Atsiprašau, bet mano namai kitoje pusėje, - pasakiau.
- Viskas gerai, nusiramink, - pasakė ramiu balsu.
- Kas vyksta? Mes kažkur laukuose, gal jūs aklas? - jau pradėjau šaukti. Automobilis staiga sustojo, žmonių aplinkui nebuvo, aš taip pat nemačiau ir kitų mašinų. Susivokusi, kas vyksta staigiai išlipau iš automobilio ir pradėjau bėgti. Bėgau kiek galėdama greičiau, atrodė, kad tai nesibaigs. Bandžiau išsitraukti savo telefoną, tačiau tai sulėtino mane. Išgirdau, kaip užsitrenkė automobilio durelės ir kaip vairuotojo žingsniai artėjo prie manęs. Jis pasivijo mane ir viena ranka paėmė už liemens, o kita man prie burnos prispaudė šlapią servetėlę. Bandžiau muistytis ir priešintis, tačiau viskas pradėjo suktis ir aš nualpau.