Šviesa Tamsoje

11

- Norenai? Idiotas, ne juokais išgąsdinai, - atsipūtęs pasakė pagrobėjas.

- Būtum pamatęs savo veidą, Meinai, - juokdamasis pasakė. - Bosas paskyrė mane patruliuoti, stebėti teritoriją.

- Nesuprantu, kaip Jie taip greitai mumis susekė? - paklausė pagrobėjas.

- Net neįsivaizduoji, koks įtakingas tas vyrukas. Pinigai gali viską, pats matai, tuo labiau, kad ant kortos pastatyta Jo dukrelės gyvybė. O čia tikriausiai Ji? - pajaučiau kaip pasuko galvą į mane ir paklausė. - Graži, ką? - tęsė. Dar niekada gyvenime nesijaučiau taip šlykščiai, kaip dabar.

- Turiu važiuoti, pasitrauk, - nervingu balsu atsakė pagrobėjas.

- Būk atsargus! - su šiais žodžiais mašina tiesiog pralėkė pro Jį.

- Kas Jis toks? - paklausiau.

- Dar vienas kvailys, nekreipk dėmesio, - atsakė.

- Kodėl visada sakai nekreipti dėmesio? Aš einu iš proto! - pasakiau.

- Įsivaizduoju, nors Tu ir netiki.

- Netikiu ir niekada nepatikėsiu.

- Gali kalbėti ką tik nori, - sarkastiškai atsakė.

Buvau be galo nervinga, nebeturėjau jėgų. Mano galvoje kirbėjo tik viena mintis - kuo greičiau pabėgti. Kitos tokios progos gali ir nebūti, galvojau.

- Labai prašau, sustok, noriu į tualetą, - pasakiau.

- Žinau vieną apleistą vietą šiose apylinkėse, tuojau, - atsakė.

Mašina už pusės kilometro išsuko iš pagrindinio kelio ir pasuko į dešinę. Sustojome. Jis išlipo iš mašinos, atrišo man akis ir padėjo atsikelti.

- Štai ten yra tualetas, - parodė pirštu. - Paskubėk, negalime ilgai čia būti.

- Gerai, - pasakiau ir nuėjau link ten, kur parodė.

Jaučiausi tokia laisva, tokia laiminga. Tualetas buvo tik melas, nieko geresnio nesugalvojau, juk turėjau kaip nors ištrūkti iš čia. Vieta, kur parodė buvo labai atokioje vietoje, iš ten nesimatė sustojusio automobilio. Apsidairiusi pradėjau bėgti, kiek tik galėjau. Buvau tokia išsękusi, kad jėgos mane greitai apleido. Po kelių sekundžių išgirdau kaip užsivedė mašinos variklis ir garsas ėmė artėti. Jis pamatė, tikrai pamatė. Vis dar sukaupusi paskutines jėgas bandžiau gelbėtis, buvau įsitikinusi, kad tai paskutinis mano šansas. Deja..

Jis sustabdė savo mašiną netoli manęs ir pradėjo bėgti paskui mane. Artėjo vis greičiau ir greičiau, kol paėmė mane už rankos ir parvertė ant žemės.

- Jei dabar būtų mano valia, žinai ką Tau padaryčiau? - piktu balsu paklausė. Net žodžiais sunku apsakyti, koks piktas Jis atrodė. Mano širdis daužėsi, kaip pašėlusi. Bijojau, kas bus toliau. Jau norėjau atsakyti Jam, tačiau Jis lėtai priartėjo prie manęs ir pabučiavo...