Šviesa Tamsoje

1

07:30
tokią valandą namie tikras chaosas. Visi skuba į darbus, o aš į mokyklą.

- Tėti, ar galėsi šiandiena.....

- Atleisk, brangioji, pasimatysim vakare, šiandiena esu labai užsiėmęs.

- Ir kada gi nesi...

- Kaip sakei? - pasiteiravo Tėtis.

- Sakiau, kad sėkmės darbuose, - pasakiau.

Likau namie viena, buvo likusios 27 minutės iki pamokos.. Staiga suskambėjo telefonas. Gavau žinutę nuo Bertos.

'Kur esi? Laukiu Tavęs prie spintelių.'

'Jau važiuoju, užimk geriausias vietas klasėje.'

atrašiau.

***
8:00 jau sėdime matematikos pamokoje. Tai labiausiai mane erzinanti pamoka, kurioje nieko nesuprantu. Matematika tai tas pats, kaip žaisti futbolą rankomis, vienu žodžiu - nesusipratimas. Sėdėjau beveik paskutiniame suole su savo drauge Berta. Nemeluosiu, jog matematikos pamokoje buvome klusniausios ir geriausios, atvirkščiai - nesuskaičiuočiau, kiek kartų mokytoja mus tildė.

- Ebe.. Ar matei kaip šiandiena atrodo Suzi? - pašnibžda man.

- Iš dvyliktos G? - paklausiu.

- Merginos, gal Jūs norit vesti pamoką už mane? - tarė griežtai mokytoja.

- Ir vėl, - neiškentė Berta.

Susijuokiu.

- Ji tikrai mūsų nekenčia, - sarkastišku balsu pasakė suolo draugė.

Vos pasibaigus pamokai turėjau skubėti pas gydytoją profilaktiškai pasitikrinti savo regėjimo. Nepaisant to, su Berta suspėjome apsikeisti dienos įvykiais ir susitarėm šiandiena susitikti kavinėje.

MEINO POZICIJA

- Atrodai susimastęs, kas nors negerai, Meinai? - pasiteiravo draugas.

- Viskas man gerai, - atsakiau. Tiesiog galvoju apie naujai gautą užduotį. Pilvas išsirinko mane, juk žinai ką tai reiškia.

- Na taip, Jis laiko Tave geriausiu.

- Todėl negaliu jo apvilti. Tuo labiau, kai ant kortos pastatyti tokie dideli pinigai.

- Ar jau gavai nuotrauką ir kitą informaciją? - paklausė.

- Dar ne, šiandiena susitiksiu su juo ir gausiu viską, ko reikia, - atsakiau.

- Tikriausiai svarbus reikalas, jei pats vadovausi tam.

- Kaip visada.. Nesuprantu kodėl tu stebiesi, - atsakiau.

- Tu per daug ramių nervų, Meinai. Kaip tau tai pavyksta? Šiame darbe dirbu ne vienerius metus, tačiau vis tiek dieną prieš gaunant užduotį negaliu pasėdėti vietoje.

- Juk prie visko priprantama.. O tu pamokslauji, - bedu pirštu į jį.

- Koks tai jausmas? - paklausė.

- Apie ką tu? - perklausiu.

- Koks jausmas, kai nušauni žmogų?

- Juk pats esi tai daręs, - nusistebiu ir išpūčiu cigaretės dūmą.

- Niekada nesu ko nors nušovęs, - atsako man.

- Todėl ir nežinok to, - ramiu balsu pasakiau ir pasiėmiau antrą cigaretę.