Omegle

2 Dalis

Vasaros atostogos buvo geras dalykas tik dėl to, kad nereikėdavo eiti į mokyklą. Niekada per atostogas nenuveikdavau nieko įdomaus. Vaikščiodavau iš vieno namų kampo į kitą, gulinėdavau lovoje. Mano gyvenimas tikrai niekada nebuvo įdomus. Todėl šiais metais norėjau nuveikti kažką tokio, ką galėčiau prisiminti visą likusį gyvenimą. Dėl to ir maniau, kad pasimatymas su visiškai nepažįstamu žmogumi yra gerai. Nors ir visiškai nieko apie jį nežinojau.
-Mama, einu pasivaikščioti,- pasakiau apsiaudama batus.
-Kada grįši?- paklausė mama.
-Nežinau,- tariau ir išlėkiau pro duris.
Buvau apsirengusi paprastus juodus marškinėlius, raudonus languotus marškinius, timpas ir sportbačius. Plaukus buvau susisukusi į kuodą.
Sulig kiekvienu žingsniu aš vis artėjau prie centrinės bibliotekos, kur ir susitarėme susitikti. Šiek tiek jaudinausi. Tai yra... jaudinausi labaaai. Mano rankos drebėjo nuo įtampos, kurią teko patirtį vos pamačius bibliotekos pastatą. Prie pat bibliotekos durų stovėjo rudaplaukis vaikinas su akiniais. Giliai įkvėpiau, iškvėpiau ir pagaliau pasiryžau prie jo prieiti.
-Labas,- pasisveikinau su juo.
Jis nusišypsojo.
-Labas.
-Ar tu buvai susitaręs susitikti su šviesiaplauke panele?- paklausiau.
Jis ranka perbraukė per savo plaukus.
-Ne, bet galiu būti tas.
Iškėliau antakius ir išėjau. Prisėdau ant suoliuko, kuris buvo maždaug už šimto metrų nuo bibliotekos. Stebėjau pastatą, tačiau niekas nesikeitė. Žmonės zujo šaligatviais, tačiau nė vienas nesustojo ir neieškojo manęs.
Tik nesakykit, kad visa tai buvo tik pokštas...
Susiėmiau už galvos. Pasižiūrėjau į laikrodį, kuris rodė jau daugiau nei penkias valandas.
-Šaunu,- tariau sau po nosimi ir atsikėlusi nuo suoliuko, patraukiau namų link. Nežinau kodėl taip nusivyliau: ar dėl to, kad jis neatėjo, ar dėl to, kad esu pats beviltiškiausias žmogus...
Grįžusi namo atsiguliau į lovą, užsiklovau galvą antklode ir tyliai verkiau, kad niekas nepamatytų. Žinojau, kad esu visiška nevykėlė ir tai tik dar labiau mane liūdino. Man reikėjo su kažkuo pasikalbėti, o kadangi dideliu draugų kiekiu girtis negalėjau, turėjau tik vieną dalyką: omegle.com

Nepažįstamasis: v ar m?
Aš: m
Nepažįstamasis: koks tavo vardas?
Aš: Delise.
Nepažįstamasis: kiek tau metų?
Aš: 17
Nepažįstamasis: tu esi patraukli.
Aš: Ką? Kaip suprasti? Juk nesi manęs matęs.
Nelažįstamasis: Delise Grier, 17 metų, Bradfordas, 165.5 cm, geltonplaukė, liekna, melsvai pilkos akys, Bradfordo vidurinė mokykla, raudoni languoti marškiniai, juodos timpos. Instagram: @ delise_grierrr98

Perskaičiau žinutę tikriausiai daugiau nei penkioliką kartų. Negalėjau patikėti savo akimis. Jis mane pažįsta. Jis žino apie mane beveik viską...

Aš: Kas tu esi?

Nepažįstamasis rašo...

Nepažįstamasis: Žmogus. Nors tiesą sakant, nesu įsitikinęs.

Nepažįstamasis baigė pokalbį.
Mano lūpos atsiskyrė viena nuo kitos, susiėmiau už burnos. Nesupratau kas čia ką tik įvyko...