Omegle

74 Dalis

Ir vėl pravėriau tas pačias duris. Žengiau per slenkstį su nežinomybe ir baime, su drebančiomis rankomis bei kojomis. Bet žengiau: reikėjo. Dėl Timo ir dėl Zayn, galėjau padaryti labai daug. Jie net neįsivaizduoja kiek galėčiau padaryti dėl jų. Kad ir kiek streso ir nerimo man tek per juos iškentėti, kiek litrų ašarų išriedėjo mano skruostais, susigėrė į pagalvę. Jie abu man buvo tokie svarbūs, kaip niekas kitas. 

-Jis terasoj,- tarė Zayn ramiu balsu ir aš iš lėto, nedrąsiai patraukiau link stiklinių durų į terasą. Zayn atidarė duris, įėjo pirmas. Tada į terasą įžengiau ir aš. Priešais mano akis buvo Zayn nugara ir aš beveik negalėjau nieko matyti terasoje. Uždėjau delną jam ant nugaros ir spustelėjau, bandydama jį patraukti. Tačiau jis tik ištiesė ranką, lyg užtverdamas man kelią. 

Pagaliau akies kampučiu galėjau įžiūrėti Timo siluetą. Jis sėdėjo, susisukęs į pledą, žiūrėjo į ežerą. 

Tylėjau. Negalėjau ištarti nė sakinio. Nė žodžio... Nė vieno garso. Jau norėjau kažką pasakyti, tačiau garsas užstrigo mano gerklėje. 

-Timai, Delisė atvažiavo. 

Jis atsisuko ir pažiūrėjo į mane. Jo akys žiūrėjo kažkur į mane, tačiau žvilgsnis nebuvo tvirtas. Jo akys iš lėto klaidžiojo manimi. Timas neištarė nė žodžio. Jo paakiai buvo patamsėję, atrodė labai pavargęs- lyg nemiegojęs tris paras.

-Labas,- teištariau jam. Zayn pasitraukė į šoną leisdamas man prieiti prie jo. 

Iš lėto priėjau prie jo ir žiūrėjau tiesiai į akis. 

Jis vos vos linktelėjo galva, nusisukdamas nuo manęs. Ir vėl sutelkė žvilgsnį į ežerą. 

-Labas,- atsakė jis man.

Timo balsas nuskambėjo kitaip. Atrodė, jog visiškai nepažįstų jo. Jaučiausi taip, lyg būčiau jam visiškai svetima. Nepažįstamoji. Nematoma. Jis net beveik nekreipė dėmesio į mane. Pajaučiau, kaip mano akyse susikaupė ašaros, tačiau iš visų jėgų stengiausi jas sulaikyti. Kad nepasirodyčiau tokia silpna. Man jau užteko verkti. Ašarų ir taip išliejau per daug.

-Gal pasiūlytum viešniai arbatos?- tarė Zayn Timui.

-Ne mano namai. Aš ir pats čia svečias,- šaltai atsakė Timas,- pats ir daryk tą arbatą. 

Zayn priėjo arčiau Timo, pasilenkė ir šiurkščiai jam į ausį pasakė:

-Tada jausk dėkingumą ir daryk tai, ko paprašiau. 

Timas pažiūrėjo į Zayn. Akimirką jie negalėjo nuleisti akių nuo vienas kito. Abu sustingo, lyg besiruošiantys pulti žvėrys. Zayn suspaudė savo lūpas, Timas suraukė antakius ir atsistojo nuo terasos grindų, negailestingai nusimesdamas pledą ir palikdamas jį netvarkingai gulėti ant grindų. Timas paliko terasą, o Zayn pakėlė pledą, išpurtė jį ir tvarkingai sulankstęs, padėjo jį ant lauko kėdės. Žavėjausi, jog net ir būdamas suirzęs, Zayn rūpinasi tvarka. 

Prikandau lūpą, nežinodama ką pasakyti Zayn. Nervingai patrypčiojau vietoje, nuleidusi galvą. 

-Jis nevaldomas. Emocijos keičiasi kas akimirką,- paaiškino Zayn ir prisėdo ant kėdės.

-Ar jam labai blogai?

Zayn pakreipė savo galvą į šoną, prikando lūpą. 

-Nežinau net ką ir atsakyti tau. 

Aš tylėjau. Taip pat nežinojau ką jam atsakyti. Tai, kas nutiko su Timu, visiškai jį pakeitė. Dabar jis atrodė bejausmis. Tiesiogine to žodžio prasme. Jo veide, akyse nebuvo jokių jausmų. Ir tai mane baugino. Tai gąsdino mane, skaudino širdį. 

Per mano kūną bėgiojo šalti šiurpuliukai. Šįkart tikrai ne iš malonumo, o iš liūdesio ir nuoskaudos, iš nusivylimo. 

Lėtai, užsimerkusi, iškvėpiau orą iš savo plaučių. Zayn prisidegė cigaretę, vieną po kitos. Ankščiau būčiau bandžiusi perkalbėti jį, kad mestų rūkyti, kad tai kenkia jam ir aplinkiniams. Tačiau, supratau, kad tai padeda jam nusiraminti, išvengti streso . Kad ir kaip tai neįtikinama man atrodė. Niekaip nesupratau kodėl taip yra. Tačiau visi teigė tai. O aš nenorėjau, kad Zayn viduje kentėtų dėl Timo. 

-Zayn?

-M?- jis ramiai paklausė, atsisukęs į mane.

-Kaip tu?

Zayn nuleido akis, pirštu nupurtė cigaretės pelenus į peleninę, pasukinėjo ją tarp pirštų ir vėl įsikišo tarp lūpų. Atlošęs galvą, jis užburiančiai, lėtai išpūtė dūmus į orą. Tada nusijuokė.

-Kaip aš... O kaip atrodau?

Nuostabiai. Patraukliai. Viliojančiai. Kaip visada, elegantiškai...

Pagalvojau aš.

-Nežinau,- tyliai ištariau.

Jis linktelėjo galva ir įtraukė dar vieną dūmą.

-Tiesą sakant, viskas yra sušikta. Bet, kad negadinčiau tau nervų, tiesiog pasakysiu, kad gerai. O tu apsimesk, kad patikėjai.

Aš nurijau gumulą gerklėje. Mintyse neradau žodžių, ką galėčiau pasakyti jam. Tiesiog priėjau prie jo, atsisėdau ir žiūrėjau į jo ilgas, juodas blakstienas. Zayn atsisuko į mane, prispausdamas cigaretę sau prie lūpų paskutinį kartą. Užgesino cigaretę į peleninę ir vėl įsistebeilijo į mane.

-Noriu, kad nusišypsotum,- pasakiau. 

Jis tik papurtė galvą.

-Šio tavo noro išpildyti negaliu. 

-Gali, Zayn.

Jis tik papurtė galvą, vėl pažiūrėjo man į akis.

-Delise?

-Ką?

-Aš noriu tave pabučiuoti,- užtikrintai tarė jis.

Aš prikandau lūpą. Per kūną perėjo malonūs šiurpuliukai. Vien jo balsas jaudino mane. 

Priartėjau prie jo lūpų ir nedrąsiai prisiliečiau savo lūpomis. Jis suėmė mano kaklą ranka ir prisispaudė mane arčiau savęs. Pajaučiau jo šiltą liežuvį savo burnoje. Jo lūpos buvo tokios minkštos... Girdėjau kaip jis suinkštė ir tai tik dar labiau uždegė mano norą daugiau niekada niekada neatsitraukti nuo jo ir jo lūpų. 

Išgirdau nusikosėjant kažką, antram plane. Ir pasitraukiau nuo Zayn. Timas stovėjo su puodeliu garuojančios arbatos rankose. Žiūrėjo į mane savo bejausmėmis akimis. Jis neatsargiai pastatė puodelį ant staliuko, išpildamas per kraštą beveik pusę turinio. Tiesiog šaltai numetė puodelį ant stalo.

-Netrukdysiu jums. Skanaus,- tarė jis ir nusileidęs terasos laiptais, nuėjo ežero link. Aš atsistojau nuo kėdės, paėmiau puodelį į savo rankas ir gurkštelėjau pirmą gurkšnelį, deginančio liežuvį, gėrimo.  

Bananinė... Mano mėgstamiausia...