Omegle

26 Dalis

Kaip ir įprastai, sedėjau ant savo lovos, apsikabinusi kelius, žiūrėjau į sieną, apklijuotą šviesiai rudais, gelėtais tapetais. Perbraukiau ranka per savo plaukus. Timo nemačiau šiandien visą dieną ir nė neįsivaizdavau kur jis galėtų būti. Mane nustebino jo elgesys naktį. Jis buvo nepaprastai švelnus ir mielas su manimi. Ankščiau niekada jo tokio negalėjai pamatyti. O galbūt tai dėl manęs ir mano ašarų. Velnias, aš tokia silpna, kad norėjosi dar daugiau verkti... Dabar jaučiausi dar blogiau. Dabar man buvo gėda dėl to, kokią mane matė Timas. Nors jis ir sakė, kad esu graži. Luktelkit, jis sakė kad esu graži? Ar aš tikrai neklystu?
Pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė be penkių dešimt. Lauke jau buvo pakankamai tamsu. Pakankamai tamsu tam, kad Zayn išsivežtų mane į mišką ir niekas to nematytų... Siaubinga... Aš tokia kvaila.
Rizikavau savo gyvybe vien tik tam, kad priversčiau jį atitaisyti mamos sodą?! Tai neskambėjo labai įmanomai...
Dabar turėjau dar vieną priežastį- Timą. Negalėjau išduoti Zayn ne tik dėl to, kad jam ir, žinoma, man būtų blogai. Laikiau liežuvį už dantų ir dėl Timo. Kadangi jei kas nors sužinotų apie Zayn, Timui būtų namų areštas, tėvai jam nebeleistų bendrauti su draugais, taip pat, jis nustotų bendrauti su manimi ir, be to, aš tiksliai nežinojau kokius nešvarius darbus jie visi kartu yra padarę. Taigi... Tai niekam neišeitų į gerą...
Mano langus nušvietė automobilio šviestuvai ir aš atsikėliau nuo lovos. Tėvai ir Sofija su vyru jau miegojo, o aš įkišau kojas į savo sportbačius ir išėjau pro namų duris, palikdama viską už savęs. Mintis, kad galbūt išeinu iš namų paskutinį kartą, nedavė man ramybės.
Atsidusau ir iš lėto priėjau prie juodos Zayn Audi. Šviesiaplaukis stovėjo atsirėmęs į mašiną, bet vos tik pamatęs mane, priėjo arčiau ir šiek tiek pasimetė. Tai tikrai neatrodė jam priimtina. Jis pasikasė kaklą ir šiek tiek pasilenkė arčiau manęs, tačiau aš paėjau žingsnį atgal.
Stebėjau jį ir nieko nesakiau. Laukiau kol jis prabils pirmas.
-Labas,- ištarė jis.
-Ar bent nutuoki kaip reagavo mano mama?- sunėriau rankas ant krūtinės.
Zayn pakėlė antakius. Jo lūpos atsiskyrė viena nuo kitos.
-Dėl sodo,- tariau ir Zayn atsikvėpė.
Tarp mūsų stojo nejauki tyla. Pažvelgiau į savo nunešiotus sportbačius. Iš tiesų, dar niekada nemačiau Zayn tokio... pasimetusio? Jis pirmą kartą atrodė toks nekalbus, suglumęs ir keistas.
-Ko tu nori iš manęs, Zayn?- tyliai pasakiau ir kaip tik tuo metu prasivėrė kaimynų namų durys ir pro jas išėjo Barbara. Miestelio akys ir ausys. Ji visada žino visas naujienas apie visus.
-Lipk į mašiną,- įsakė Zayn ir greitai atsidaręs automobilio dureles, išoko ant sėdynės ir užkūrė variklį. Aš taip pat įlipau. Visiškai nenorėjau, kad ji viską išpasakotų mano tėvams.
-Diržas,- pasakė jis rimtai, net nepažiūrėdamas į mane.
-Ką?- susiraukiau nesuprasdama.
-Diržas. Sekis diržą,- sugriežtino balsą jis ir atsisuko į mane. Jo akys buvo tamsesnės nei įprastai ir aš pradėjau vis labiau dievinti jo akis.
Man jis nepatiko, tiesiog jis iš tiesų buvo išvaizdus vaikinas.
Staigiai prisisegiau diržą ir Zayn išvažiavo iš vietos, ant asfalto palikdamas dvi juodas žymes.
Įsikabinau į dureles ir sulaikiau kvapą, kai Zayn greičio matuoklio rodyklė vis kilo ir kilo.
-Kur važiuojam?- paklausiau.
-Pas mane.
-Pas tave?- silpnai pasakiau.
-Būtent.
Mano gerklėje atsirado didelis gumulas.
Mes važiuojame pas jį į namus? Ką mes ten darysim? Faktiškai tai buvo dar blogiau nei miškas, kadangi jis ten viską žinojo ir buvo išmokęs atmintinai. Jis gali užrakinti mane rusyje...
-Ką mes ten darysim?
-Gal atidėkim klausimus kitam laikui?- irzliai pasakė jis.
Aš užsičiaupiau ir pažiūrėjau į savi pirštus. Supratau, kad dabar jo geriausiai nepykdyti ir apskritai su juo nekalbėti. Jis tikrai neturėjo nuotaikos ir nenorėjau jos gadinti dar labiau.
Prikandau lūpą, mano akyse susikaupė ašaros, tačiau iš visų jėgų stengiausi susilaikyti neapsiašarojusiai.
Pravažiavome ženklą, kuris reiškė, kad ką tik išvažiavome iš miesto. Už mano miesto ribų būdavau nedažnai, todėl aplinkinių vietovių niekada taip ir nepažinojau. Važiavome asfaltuotu miško keliuku, per kurį, atrodė, niekas nevažinėja. Netrukus privažiavome pastatą su dideliais langais į mišką ir mano žandikaulis atvėpo. Namas atrodė taip prabangiai, kaip net negalėjau įsivaizduoti. Užgniaužiau kvapą, kai supratau, kad tai Zayn namas. Jis pulteliu atidarė didelius metalinius vartus ir iš lėto užvažiavo plytėmis klotu keliu, prie garažo. Užgesinęs automobilio variklį jis išlipo iš mašinos ir aš norėjau pasekti jo pavyzdžiu, tačiau Zayn staigiai nuspaudė užrakinimo mygtuką ir paliko mane įkalintą mašinoje. Aš paklibinau durelių rankeną, tačiau durys buvo užrakintos. Mano širdis pradėjo plakti kaip pašėlusi.