Omegle

41 Dalis

Harry įtikino visus, kad šį žaidimą yra neįdomu žaisti neišgėrus, todėl jis kartu su Darvinu išvažiavo į parduotuvę. Nepaliaujamai klausinėjau Elizabetos, Timo ir net Elifo kas tai per žaidimas, bet jie tik šypsojosi ir nieko man nesakė.
Nekenčiu jų...
Sėdėjau, kramčiau lūpą. Net nežinojau ko tikėtis. Galbūt reikėtų atsisakyti žaisti jau dabar?
-Ką veiki?- tyliai paklausė Timas, iš galo apsikabinęs mane per pečius.
Aš nusišypsojau.
-Nieko.
-Kodėl taip neįdomiai?
-Nežinau.
Jis suspaudė mane tvirčiau ir paleido.
-Elizabeta puikiai sugalvojo kaip praleisti vakarą. Jei ne ji, tikriausiai visą tą laiką būtumėm prasėdėję vienoje vietoje,- tarė Elifas.
Elizabeta šyptelėjo.
-Kaip žaidžiamas tas žaidimas, Timai?- tyliai paklausiau tamsiaplaukio.
-Kas man iš to, jei pasakysiu?- nusišypsojo jis.
-Leisiu tau laimėti.
Timas prunkštelėjo.
-Tu tikrai nežinai kaip jis žaidžiamas.
Staiga prasivėrė mano namų durys ir pro jas įžengė Darvinas su Harry, už rankų besivesdami man nepažįstamas merginas. Jos puolė apkabinti Elizabetą, o manęs nė nepastebėjo. Jau norėjau pasisveikinti su jomis, apsikabinti kaip visos jos padarė tarpusavyje, tačiau likau nematoma. Puiku...
Išgirdau kostelėjimą ir apsisukau aplinkui, kur tiesiai už manęs stovėjo šviesiaplaukis Zayn, kurio plaukų šaknys jau buvo šiek tiek ataugusios. Pažiūrėjau jam į akis, jis taip pat.
-Labas, Delise,- tarė jis švelniai ir ištiesė rankas į šonus, ruošdamasis, kad jį apkabinsiu. Nemačiau tame nieko blogo, todėl rankomis apsivejau jį aplink liemenį ir suspaudžiau. Zayn delnais paglostė mano nugarą.
-Girdėjau žaisim "Trauk ir pūsk", ar ne?
-Taip... Kas tai per žaidimas?
Jo kaktoje išryškėjo nedidelės raukšlelės.
-Tu nežinai?
Aš tik papurčiau galvą ir laukiau jo paaiškinimo.
-Tuomet negadinsiu intrigos. Pamatysi kai pradėsim žaisti,- mirktelėjo jis man ir patraukė į svetainę, o aš, supratusi, kad likau viena koridoriuje, nusekiau Zayn.
Mačiau Timo žvilgsnį į šviesiaplaukį ir į mane. Aš pakilnojau pečius, lyg paaiškindama, kad nežinau ką jis čia veikia. Iš tikrųjų nesitikėjau jo sutikti. Tuo labiau savo namuose. Bet nesiruošiau jo išvaryti. Kol kas jis su manimi elgėsi gerai...
Susėdome visi ratu. Man iš kairės- Timas, o iš dešinės- Zayn. Kas kiekvieną vaikiną buvo po merginą. Nebuvo taip, kad kartu vienas prie kito sėdėtų du vaikinai ar dvi merginos.
-Gal dar neteko susipažinti, čia Olivija, čia Dženiferė,- supažindino mane Elizabeta su kitomis merginomis,- merginos, čia Delisė.
-Sveikos,- pasisveikinau aš. Jos šyptelėjo man puse lūpų.
Pajaučiau kaip kaista mano žandai.
-Delisė labai norėjo sužinoti taisykles. Taigi... Aš turiu kortą,- tarė ji ir iškėlė į orą kortą,- kiekvienas iš jūsų turės lūpomis perduoti ją savo partneriui iš kairės. Jei korta iškrenta, tie du žmonės turi pasibučiuoti. Tas žmogus, kuriam korta iškrito, iškrenta iš žaidimo. Galiausiai lieka du žmonės, kurie tampa laimėtojais.
-Nesamonė,- tyliai pasakiau. Zayn nusišypsojo ir nulenkė galvą.
Pradėjome nuo Timo. Jis priglaudė kortą sau prie lūpų ir traukė į save orą, kad tik jos nepamestų. Kortą jis perdavė Olivijai, Olivija- Darvinui, Darvinas- Dženiferei, o Dženiferė, kad ir kaip stengėsi, išmetė kortą ir privalėjo pabučiuoti Elifą ir išeiti iš žaidimo. Nemaniau, kad bučinys turi būti tikras. Turiu omeny, su liežuviu ir panašiai... Turėsiu stengtis iš visų jėgų... Elifas užsidėjo kortą sau ant lūpų ir perdavė Elizabetai, o Elizabeta- Zayn. Labai nerimavau, kadangi vis artėjo mano eilė. Zayn, laikydamas kortą savo lūpomis atsisuko į mane ir prisiartino. Aš priglaudžiau savo lūpas prie kortos ir mane tiesiog kankino ta mintis, kad mūsų su Zayn lūpas skiria tik vienas nedidelis popieriaus lapelis. Įtraukiau kortą ir perdaviau ją Timui. Jis šiek tiek užlaikė kortą, vis taisydamasis. Stengiausi nekreipti dėmesio į raudonį ant mano veido.
Timas perdavė kortą Olivijai, ji- Darvinui, o jis Elifui. Vos tik Elifas lūpomis prisilietė prie kortos, ji ėmė ir nukrito. Jis atsisuko į Elizabetą ir sukikeno. Būvau beveik tikra, kad jie šį žaidimą žaidžia ne pirmą kartą. Elifas pabučiavo Elizabetą ir ji pratęsė žaidimą, perduodama kortą Zayn. Ir vėl atėjo mano eilė. Per ploną kortą jaučiau jo lūpas ant manųjų ir tai vedė mane iš proto. Niekada gyvenime nežaidžiau tokių žaidimų ir maniau, kad tai yra visiška nesamonė.
Perdaviau kortą Timui.
-O tau, kaip naujokei, gerai sekasi,- pasakė man Elizabeta. Aš nusišypsojau. Olivia, perduodama kortą Darvinui suklydo ir turėjo jį pabučiuoti. Žaidime liko tik Darvinas, Elizabeta, Zayn, aš ir Timas. Jei Timas dabar suklystų tikrai nenorėčiau atsidurti jo vietoje. Elizabeta perdavė kortą Zayn, jis man, o aš Timui, kuris paleido kortą, vos ją paėmęs.
-O Dieve mano! Ką? Rimtai?- nusijuokė Timas ir pažiūrėjo į Darviną. Darvinas susiraukė.
-Ar tai būtina?- paklausė jis.
-Žinoma. Juk tokios taisyklės,- tarė Harry, kuris tik dabar svetainėje pasirodė su gėrimais.
Timas atsiduso ir priglaudęs lūpas prie Darvino, staigiai atsitraukė ir rankomis pradėjo valytis visą savo veidą. Aš nusijuokiau iš to, kaip juokingai jis atrodė.
-Eeei, taip nesiskaito!- sušuko Olivija.
-Aš daugiau jo nebučiuosiu!- tarė Timas ir ore rankomis sudėjo kryžių.
-Tokios taisyklės..,- pasakė Zayn ir aš atsisukau į jį.
Ar jis visada taip laikosi taisyklių?
Timas susiraukė ir pabučiavo Darviną. Pirmą kartą mačiau kaip bučiuojasi vaikinai, tuo labiau Timas. Net nebūčiau pagalvojusi, kad tai kada nors gali įvykti. Visi pradėjo ploti, aš vis dar šypsojausi, nors visa tai mane ir šokiravo. Kitą kartą Darvinas turėjo pabučiuoti Elizabetą. Jos vietoje geriau jau būčiau pasibučiavusi su kita mergina, nei su savo broliu...
Žaidime likome tik tryse: aš, Zayn ir Elizabeta.
-Deli, varyk!- palaikančiai sušuko Timas. Aš nusijuokiau. Kaip naujokei, man iš tiesų gerai sekėsi.
-Zayn visada laimi šį žaidimą. Galim net ir nežaisti toliau,- pasakė Elizabeta ir perdavė kortą jam. Zayn suglaudė mūsų lūpas, aš perdaviau kortą Elizabetai. Be jokių suklydimu perėjome trys ratus, o tada Zayn perdavinėjo kortą man. Dar nespėjęs priglausti kortos man prie lūpų, ji jam iškrito ir tai reiškė, kad mes turėjome pasibučiuoti.
Kvailas žaidimas... Nekenčiu šito žaidimo...
-Aš išeinu iš žaidimo,- pasakiau.
-Ne, prieš tai tu turi pasibučiuoti su Zayn,- pasakė Dženiferė. Mačiau Timo ir Elizabetos žvilgsnius, kurie akivaizdžiai nenorėjo leisti tam įvykti. Pažvelgiau į Zayn, kurio veide šmėstelėjo šypsena. Jis pasislinko arčiau manęs, švelniai suėmė mano žandikaulį, savo rankomis, ir lūpomis prisiartino prie manęs. Aš sulaikiau savo kvėpavimą. Jau labai senai nebuvau nieko bučiavusi.
Zayn švelniai priglaudė savo lūpas prie manųjų ir užlaikė bučinį. Tada lįžtelėjo apatinę mano lūpą ir aš prasižiojau daugiau. Jo liežuvis įsiskverbė į mano burną ir rungėsi su manuoju. Iš tiesų, buvo geras jausmas bučiuoti Zayn. Jis darė taip švelniai, taip atsargiai, lyg bijotų užgauti mane. Tai nebuvo priimtina jam. Šįkart jis buvo labai švelnus ir man tai patiko.

----------------
Atleiskit, kad galbūt šita dalis buvo tokia keista. Man labai sunku rašyti kai yra daug veikėjų, o čia jų labai reikėjo :/ stengiuosi kelti dalis kiek įmanoma greičiau, dabar nauja mokykla, nauji žmonės, todėl nelabai spėju, be to reikia ir pailsėti :)