Omegle

16 Dalis

Aš atsirėmiau į Timo automobilio sparną, klausiausi vaikinų pokalbių, tačiau pati beveik nieko nekalbėjau.
Staiga į aikštelę įsuko dar vienas tamsus automobilis. Nupiešęs kelias "saules", sustojo tiesiai prie mūsų, išjungė šviesas, užgesino variklį ir išlipo.
-O štai ir mūsų šviesiaplaukis,- nusijuokė Timas.
Iš automobilio išlipo tas pats dažytas šviesiaplaukis... Zayn...
Žinoma... kas daugiau tai galėjo būti...

Jo tamsios akys sutiko manasias. Net prieblandoje galėjau matyti kokios gražios jos yra. Zayn iš tiesų turėjo nuostabias akis.
Net nepasisveikinęs, Zayn priėjo tiesiai prie manęs, sustojęs priešais mane jis žvelgė man į akis. Vaikinai spoksojo į mus. Aš pasimečiau.
-Zayn,- pašnibždomis ištariau aš, tačiau jis tik uždėjo savo pirštą man prie lūpų, taip nutildydamas mane.
-Tai Delisė. Mano draugė,- tarė Timas ir Zayn staigiai atsisuko į jį.
-Draugė?
-Taip. Mes beveik kartu užaugome,- sukrizeno jis.
Zayn vėl atsisuko į mane.
-Draugė, ar ne?- retoriškai paklausė jis. Mačiau, kaip jo lūpų kampučiai šiek tiek pakilo į viršų,- Malonu susipažinti, Delise,- tarė jis ir nusišypsojo man.
Kodėl jis apsimetinėja, kad nepažįsta manęs? Na gerai, jei jis nori žaisti, žaisiu ir aš.
-Man taip pat, tačiau tu neprisistatei,- įžūliai tariau ir Zayn vėl atsisuko į mane, tada į Timą.
-O ta tavo draugė ne iš kelmo spirta,- nusijuokė Zayn Timui.
Mano širdį pervėrė nepažįstamas jausmas.
O ta tavo draugė? Kodėl jis taip kalba? Ar jam visai nerūpi tai, kad išgelbėjau jo subinę nuo policijos? Asilas...
-Malik. Ar to užtenka?- tarė jis su ironiška šypsena veide.
-Ne,- pasakiau ir sunėriau rankas ant krūtinės. Vaikinai vis dar stebėjo mūsų pokalbį su Zayn. Timas užmetė savo ranką man ant peties, norėdamas nutraukti mūsų pokalbį, prisitraukė mane arčiau. Aš veidu atsirėmiau į jo krūtinę. Zayn pervėrė mane piktu žvilgsniu.
Apsikabinau Timą per liemenį.
-Zayn,- ištarė jis, prieidamas prie savo automobilio ir atsiremdamas į blizgančias, juodas dureles.
Aš pažvelgiau į jį. Jis vis varstė mane savo piktais žvilgsniais ir tai nedavė man ramybės.
Manau Elifas tai pastebėjo.
Aš stipriau apglėbiau Timą, prisiglaudžiau dar labiau. "O kodėl gi ne?",- pagalvojau sau.
-Matau pas jus čia labai linksma,- sumurmėjo panosėje Zayn.
-Kaip tik galvojam ką galėtumėm nuveikti,- tarė Darvinas.
-Timai, ar tu tikrai įsitikinęs?- paklausė Elifas ir pasikėlė nuo automobilio.
Timas linktelėjo.
Elifas nužvelgė mane ir, atsidaręs mašinos dureles, pradėjo kažko ieškoti. Netrukus ištraukė nedidelį maišelį, kuriame buvo balti milteliai.
Mano širdis pradėjo plakti dar greičiau.
Ar tai... ar tai narkotikai?
Bandžiau apsimesti, kad nieko nemačiau, tačiau ta mintis vis nepaliko manęs ramybėje.
Elifas išpylė miltelius ant automobilio kapoto, susisuko popierinę kupiūrą ir įtraukė per nosį. Darvinas pakartojo tai, ką padarė Elifas. Harry prisijungė.  Nusisukau nuo jų, kad nematyčiau tai, ką jie daro. Be Zayn slėpimo tai buvo dar vienas nusikaltimas, prie kurio aš prisidėjau. Nenorėjau būti viso to liudininkė.
Timas paleido mane ir nuo tos minties, kad tai darys jis, mane nupurtė šaltis. Net nenorėjau apie tai pagalvoti.
-Tuo grįšiu,- tarė jis ir paliko mane vieną.
Palengvėjo, kai pamačiau, jog jis eina visiškai į kitą pusę, nei vaikinai.
Zayn vis dar stovėjo pasirėmęs į savo automobilį, žiūrėjo į mane.
Aš pakėliau vieną antakį.
Jis šyptelėjo, priėjo prie manęs, vis dar nenuleisdamas akių. Zayn atrodė toks paslaptingas, kad nė negalėjau numanyti kas dėjosi jo galvoje.
-Kodėl neprisidedi prie jų, Malik?- paklausiau.
Jis nusijuokė.
-Nevartoju tokio gaidžio,- prunkštelėjo jis,- tai ar jau senai triniesi su Timu?
-Koks tau skirtumas?
-Na, tu man meluoji pastaruoju metu, todėl norėčiau žinoti visą tiesą.
-Meluoju pastaruoju metu?- pakėliau antakius
-Sakei, kad vakare nieko neveiksi.
-Tada dar nežinojau, kad Timas kažkur mane išsitems. Ir tuo labiau, kad čia būsi tu.
-O ko tu tikėjaisi?
-Na nežinau. Niekada nesidomėjau kas yra jo draugai.
-Mat kaip..,- tyliai tarė jis,- ar jau išmokai naudotis telefonu?- paklausė.
-Taip. Jau beveik. Ačiū dar kartą,- atsakiau.
-Juk žinai, kad tik ačiū neužteks, ar ne?- tarė jis, nusišypsojęs keista šypsena ir prie mūsų vėl priėjo Timas.
Zayn atsitraukė šiek tiek toliau.
-Apie ką kalbat?- paklausė Timas.
-Apie nieką,- atsakėmė kartu tuo pačiu metu.
Ką jis turėjo omeny, vien ačiū neužteks?
Pervėriau Zayn žvilgsniu, nesuprasdama ką jis sugalvojo. Tikiuosi tai nėra kažkas blogo. Juk jis negalėtų nieko padaryti savo draugo draugei? Dieve mano, tai taip sudėtinga... Juk aš jam nieko nepadariau, kad jis skriaustų mane. Ar ne?
Dabar, kai visiškai neįsivaizdavau kokios mintys sukosi jo galvoje, iš tikrųjų bijojau...