Omegle

8 Dalis

Laiptais užlipau į savo kambarį, pravėriau duris ir ant savo lovos pamačiau trumpai kirptą, geltonplaukį vaikiną. Nesupratau kas jis toks.
-Tu nesilaikai taisyklių, Delise,- tarė jis.
Sustingau. Mano širdis ir vėl plakė šimto kartų per sekundę greičiu. Išpūčiau akis ir nebežinojau ką toliau daryti.
-Laukiau tavęs daugiau nei dešimt minučių. Daviau tau šansą, bet tu vistiek nepasirodei. Ar tu specialiai stengiesi nepaklūsti mano įstatymams?- paklausė jis.
-Zayn? Kas tavo plaukams?
-Dar viena taisyklė: visada atsakyk į klausimus, tik tada klausk pati.
-Aš nesistengiu nepaklusti tau. Turiu omeny... neįsivaizduoju kodėl turėčiau tau paklusti.
-Tu neįsivaizduoji?
-Tu neatsakei į mano klausimą, Zayn. Tu laužai taisykles,- įžuliai pasakiau, kaip net pati nesitikėjau.
-Ouu..,- tarė jis kimiu balsu ir atsistojęs nuo lovos, pažiūrėjo į mane. Jo ūgis buvo maždaug metras iš septyniasdešimt penki-aštuoni centimetrai. Jis nebuvo labai aukštas, tačiau ir nebuvo žemas.
-Ar tu ką tik pradėjai vadovauti?- pašaipiai nusijuokė jis,- mano taisyklės galioja tik tada kai aš kalbu su kitais. Jų niekada negalima naudoti prieš mane. Supratai? Tai dar viena taisyklė.
Linktelėjau.
-Kodėl tu čia?
-Juk sakiau, kad jei per dešimt minučių neateisi tu, tada ateisiu aš.
-Ir tada bus blogai?
-Tai jau priklauso nuo tavęs, mažute.
-Ar tu neskriausi manęs?
-Dar pažiūrėsim,- ramiai tarė jis ir vėl atsisėdo ant mano lovos,- ir daugiau neminėk mano vardo telefonu. Kas nors gali klausytis.
Linktelėjau, atsirėmiau į spintelę ir stebėjau jį.
-Ar namie dar kas nors yra?- paklausė Zayn.
-O ką?
-Ei, trečio karto nekartosiu. Tu privalai atsakyti į mano klausimą, o tik tada uždavinėti pati,- jis šiek tiek pakėlė balsą.
-Ne. Nieko nėra.
Abu nutilom. Negalėjau patikėti tuo, kad jis yra mano kambaryje ir kad sėdi ant mano lovos. Nenorėjau jo čia matyti. Nenorėjau jo matyti iš viso.
-Mano mama greitai grįš. Ji gali pamatyti tave.
-Ar tu siūlai mums kur nors išeiti?
-Ne.
-Tuomet tai nesvarbu.
Suraukiau antakius. Nebežinojau ką dar galėčiau pasakyti, kad galėčiau išvyti jį iš savo namų.
Zayn atsistojo, priėjo prie spintelės ir žiūrinėjo daiktus ant jos.
-Kodėl tu esi su manimi?- paklausiau. Jis sustingo.
-O kodėl negaliu būti su tavimi?
-Nežinau.
-Taigi...
Zayn paėmė į rankas balerinos statulėlę nuo mano spintelės.
-Šoki baletą?- paklausė jis.
-Ne. Bet man ankščiau tai patiko.
-Kodėl nepatinka dabar?
-Koks skirtumas...
Zayn atsisuko į mane.
-Kodėl nepatinka dabar?
-Ar būtina tai sakyti?
-Tu ką tik vėl sulaužei taisyklę. Taigi... taip.
-Aš netinku baletui.
-Kaip suprasti netinki?
-Aš nesu lanksti, aš nesu liekna, aš nesu tokia kaip kitos baleto šokėjos. Ir aš nebūsiu tokia.
-Nori pasakyti, kad esi stora?- šiek tiek sumišo Zayn,- ar esi mačiusi storą žmogų?
Jis priėjo prie manęs, uždėjo savo rankas man ant liemens, delnais matuodamas liemens apimtį.
Mano kūną nupurtė elektra. Staigiai pasitraukiau nuo Zayn. Jis pažvelgė į mane.
-Tu esi liekna. Patikėk manim. Ir jei tu to nori, tu tikrai gali būti balerina,- tarė jis ir aš išgirdau savo namų duris užsidarant.
Grįžo mama. Išlėkiau pro kambario duris.
-Labas, mama,- tariau.
-Labas,- atsakė ji man ir nuėjo į virtuvę.
Grįžau į savo kambarį.
-Mano mama grįžo,- pasakiau ir apsidairiau kambaryje, tačiau Zayn čia jau nebebuvo.
Mano kūną nukrėtė šaltas vėjas per atidarytą langą.