Omegle

56 Dalis

Slapčia paėmiau kelis tėčio drabužius ir nešiau juos Zayn, kad jis galėtų persirengti. Rūsyje buvo pakankamai šalta, o jo rūbai buvo kiaurai šlapi.
Iš lėto leidausi laiptais, akimis ieškodama Zayn, bet jo nemačiau.
-Zayn?- tyliai sušnabždėjau.
-Aš čia,- atsakė jis ir atsistojo nuo grindų. Jis buvo be marškinėlių. Vilkėjo tik juodas kelnes ir batus. Zayn ranka perbraukė per savo plaukus, o mano akys neatsiplešė nuo jo grakščių judesių, kurie privertė jo raumenis susitraukti ir atsipalaiduoti.
-Aš... atnešiau tau rūbų.
-Puiku,- šyptelėjo jis ir paėmė juos iš mano rankų. Išskleidęs megztinį, nusišypsojo.
-Kas yra?- paklausiau.
Vaikinas nusijuokė savo plonu balsu.
-Na, aš nesakau, kad nesu dėkingas ir nenoriu kabinėtis, bet megztinis su snaigėmis?- dar kartą nusijuokė.
Aš suspaudžiau savo lūpas, bandydama sulaikyti šypseną.
-Tiesiog tai ne visiškai mano stilius,- pasakė jis ir apsivilko tėčio megztinį.
-Tau tinka,- tyliai pasakiau ir nusišypsojau.
-Nemeluok. Manęs nereikia guosti.
-Yra ir kelnės.
Zayn išskleidė kelnes, nužvelgė jas žvilgsniu. Tai buvo paprastos juodos kostiuminės kelnės. Tėčiui jos buvo per mažos.
-Čia jau kažkas geresnio.
Zayn atsisegė diržą, atsisagstė kelnes ir nusitempė jas žemyn. Aš užgniaužiau kvapą, kadangi situacija buvo ne viena iš jaukiausių. Nusukau akis ir stengiausi neatsisukti. Tačiau širdies plakimo suvalgyti negalėjau.
-Aš dabar atrodau kaip turtuolio sūnus, kuris mokosi vien dešimtukais, laisvalaikiu žaidžia golfą ir važinėja tėčio nupirkta prabangia mašina,- susiraukė jis.
-Iš dalies tai tiesa,- nusišypsojau.
-Ką? Kuri dalis buvo panaši į mane?- nusijuokė jis.
-Tą, kad tu važinėji prabangia mašina.
-Nebeturiu mašinos.
-O kur ji?
-Ba-ba. Nėra,- jis ištiesė rankas į šonus.
Tai atrodė taip mielai.
-Nebegaliu su ja važinėti. Mane atpažįsta...
Atsidusau ir atsisėdau ant kėdės.
-Tai kaip grįši namo?
-Nežinau. Negrįšiu.
-Gal Timas tave parvežtų?
-Be to, jūs gyvenat kartu? Ar kaip visą tai suprasti? Jo mašina visada tavo kieme.
Aš linktelėjau.
-Taip. Mes gyvenam kartu.
Zayn veido išraiška šiek tiek pasikeitė.
-Jūs draugaujat?
-Kuria prasme?
-Na, jūs pora?
-Nee. Tiesiog...
-Tiesiog?- įsiterpė Zayn.
-Leisk man papasakoti, nepertraukinėk,- nusišypsojau,- jo ir mano tėvai yra geri draugai. Ir jo namuose dabar daro remontą. Todėl jis laikinai gyvena pas mane.
-Tai jūs tik draugai?
-Taip. Aš pažįstų jį beveik visą savo gyvenimą.
-Mhm. Tai jūs visą laiką apsimetinėjot?
-Kaip suprasti apsimetinėjom?
-Apsimetėt pora. Dėl ko? Dėl manęs?
-Neapsimetinėjom. Kodėl tu taip manai?

-Koks skirtumas,- šaltai atsakė jis ir pakėlė dėžę nuo grindų.
-Kodėl tau tai turėtų rūpėti? Amžinai dingsti, net nebežinau kaip su tavim susisiekti. Ir dar tos tavo nuotaikos. Niekada nežinai kas tau gali šauti į galvą.
-Delise, tu nesi buvus mano kailyje, todėl geriau patylėk.
-Netylėsiu. Galbūt tau nereikėtų dabar slapstytis jei nebūtum padaręs kažkokios kvailystės?!
-Gal dėl to tu ir teisi. Jei tą vakarą būčiau sėdėjęs namie ir niekur nevažiavęs, galbūt dabar laisvai galėčiau vaikščioti gatvėmis. O dabar aš negaliu turėti nieko. Bet tu negali kažko sakyti man dėl to. Jei nebūčiau to padaręs, galbūt dabar tavo mylimasis būtų po žeme.
-Ką?
-Jei nebūčiau ten nuvažiavęs, Chloe būtų sugrūdusi peilį Timui į širdį...
-Pala pala,- šiek tiek pasimečiau,- ir Timas ten buvo?
-O tu manei, kad jis nekaltas angelėlis, ar ne?
-Tai ne tu visą tai padarei, o Timas?
-Ne vien tik Timas. Jų buvo daug. Bet apskritai aš neturėčiau tau nieko pasakoti.
-Papasakok, Zayn.
-Negaliu.
-Papasakok.
-Man tai tikrai ne į naudą.
-Padarysiu viską, ko paprašysi.
-Viską?
-Viską.