Omegle

65 Dalis

Pasijaučiau taip, lyg tai būtų paskutinės mano gyvenimo minutės. O gal tai tik pačios pirmosios minutės mano naujame gyvenime?..

Mano kojos susipynė ir aš suklupau ant kelių, jausdama kaip peršlampa mano kelnės nuo rasotų lapų ir žolės.
Cypiau iš visos gerklės, tačiau mano rėkimas buvo bejėgis. Žinojau, jog niekas neišgirs mano pagalbos šauksmo, tačiau vistiek stengiausi iš visų jėgų.
Muisčiausi, spardžiausi. Net pati nustebau iš kur pas mane staiga atsirado tiek daug energijos.

Kažkas nusitempė mane kelioliką metrų nuo takelio ir paguldė ant žolės. Savo širdies ritmo net nebegalėjau suprasti. Ji plakė taip smarkiai, kaip dar neplakė niekada.
Stiprūs,dideli delnai smarkiai prispaudė mano rankas prie žemės ir aš nebegalėjau pajudėti.
-Zayn!!!- sucypiau iš visos gerklės pirmą žodį, kuris tik atėjo į galvą.
Tada pajaučiau palengvėjimą. Jis paleido mane ir atsitraukė.
Vis dar gulėjau ant žemės ir giliai kvėpavau. Viskas įvyko taip greitai, kad net nespėjau suvokti.
Jis pasilenkė ir ištiesė man savo ranką. Nesupratau ko jis iš manęs nori. Viskas, ko norėjau tai kuo greičiau surasti Zayn arba kuo greičiau sugrįžti namo.
Atsistojau ant kojų ir pasileidau bėgti taip greitai, kaip tik galėjau. Tačiau jis mane vijosi ir, deja, jis buvo žymiai greitesnis už mane. Stiprios rankos apsivijo mano pečius, taip sulaikydamos, jog niekur nepabėgčiau. Jis atsuko mane į save ir aš galėjau įžiūrėti vis ryškėjančius Zayn veido bruožus. Mano akyse susikaupė ašaros. Mažiausiai tikėjausi, kad jis bus Zayn. Nors dėl to ir šiek tiek palengvėjo, širdyje pasiliko didelė nuoskauda. Nesitikėjau iš Zayn nieko panašaus.
-Delise?- tyliai ištarė jis. Jaučiau jo drebančias rankas sau ant pečių. Mano kojos neatlaikė ir aš suklupau, tačiau Zayn spėjo mane pagauti. Apsikabinau jo kaklą ir atsirėmiau į jį, kadangi visiškai neturėjau jėgų. Dar niekas manęs nebuvo taip išgąsdinęs. Jaučiausi taip silpnai, kaip dar niekad nesijaučiau.
-Delise? Viskas gerai?- vėl paklausė jis, tačiau aš neturėjau jėgų jam atsakyti.
-Aš atsiprašau. Negalvojau, kad tai tu. Tu turėjai pasilikti namie. Juk prižadėjai man.
Aš tvirčiau atsistojau ant kojų, tačiau vis dar laikiausi už jo kaklo. Kojos drebėjo taip, kaip ką tik gimusio stirnos jauniklio.
Zayn priglaudė savo kaktą prie manosios ir tyliai šnabždėjo:
-Aš labai labai atsiprašau, Deli. Aš tikrai nežinojau...
Pakėliau akis į jį, jo akys spindėjo tamsoje.
-Delise,- paskutinį kart tyliai sušnabždėjo jis, prieš priglausdamas savo minkštas, putlias rožines lūpas prie manųjų.

Soriukas, vėl trumpa dalis 😛
Stengiausi parašyti kuo greičiau.
Be to, kas nori, gali sekti mane instagrame @virs_debesu
^^
Ačiū, kad skaitot.
Myliu :*