Omegle

39 Dalis

-Gali bandyti,- tyliai pasakė Zayn ir atsistojo nuo fotelio, galva parodydamas ženklą, kad eičiau iš paskos.
Aš šiek tiek pasimečiau, batais patrypčiojau ant minkšto balto kilimo, prikandau lūpą ir galvojau ką daryti.
Galbūt man nenutiks nieko blogo jei kelioms minutėms nueisiu pas Zayn? Gal jis tik nori pasikalbėti?
Atsikėliau nuo fotelio. Timas keistai pažiūrėjo į mane.
-Tuoj ateisiu,- tyliai pasakiau, tačiau Timas sugriebė mane už riešo.
-Kur eini?- paklausė jis.
-Į tualetą ar kur nors pasivaikščioti. Negaliu sėdėti tiek laiko,- bandžiau išsisukti. Jei būčiau pasakiusi einanti pas Zayn jis nieku gyvu manęs neišleistų.
Timas pasilenkė prie mano ausies.
-Tik atsargiai, gerai?
Aš linktelėjau ir nuėjau tuo pačiu koridoriumi, kuriuo prieš tai nuėjo Zayn.
Iš lėto eidama dairiausi aplinkui, bandydama surasti jį milžiniškuose namuose. Galiausiai užėjau į virtuvę ir išgirdau duslų jo balsą.
-Nepatiko rožė?
-Patiko.
-Gali taip ir sakyti jei nepatiko, o ne bandyti būti mandagiai.
-Man ji iš tikrųjų patiko.
-Tuomet kaip ji atsidūrė tavo šiukšliadežėje?- paklausė jis manęs pildamasis stiklinę vandens.
Aš atsirėmiau į stalą, pažiūrėjau sau į batus ir atsidusau.
-Aš jai nieko nedariau.
Jis gurkštelėjo vandens, likusį vandenį išpylė į kriauklę ir įsistebeilijo į mane.
-O kas tada padarė?
Nutilau. Zayn priėjo prie manęs, rankomis iš abiejų mano pusių įsirėmė į stalą, prispausdamas mane. Aš užgniaužiau kvėpavimą.
-Timas?
-Aš nenoriu sakyti kas.
-Vadinasi jis. Viskas aišku,- tyliai tarė jis,- tik žinok, kad jis tikrai nėra kliūtis.
-Kliūtis kam?
Jo veidas prisiartino prie manęs, jaučiau Zayn patankėjusį kvėpavimą man į veidą.
-Man.
-Ką tu turi omeny?
Jis nusišypsojo, pasitraukė nuo manęs.
-Kokia tavo mėgstamiausia spalva?
-O ką?
-Ar jau pamiršai taisykles?- rimtai paklausė jis, per mano kūną pradėjo bėgioti šiurpuliukai.
-Ne.
-Tuomet atsakyk.
-Mėtinė.
Ant jo kaktos pasirodė kelios neryškios raukšlės.
-Kas tai per spalva?- tyliai sau po nosimi pasakė jis.
Aš nusišypsojau.
-Kažkas panašaus į žalią. Tik švelnesnė. O ką?
-Nieko.
-Žinai, tai labai nesąžininga...
-Kas?
-Aš visada turiu tau pasakyti viską ko tik tu įsigeidi, o tu niekada nepasakai kodėl tu klausi tokių klausimų.
-O kam tau tai žinoti?
-O kam tau žinoti kokia mano mėgstamiausia spalva?
Zayn savo rudomis akimis pažiūrėjo į mane.
-Jei pasakysi savo telefono numerį ir sutiksi važiuoti kai kur su manimi, tada sužinosi.
-Neketinu to daryti.
-Kodėl?
-Nes nenoriu.
-Kodėl?
-Ar galėtum neklausinėti, prašau?
-Jei pasakytum viską be jokių užuominų ir su visomis smulkmenomis, tada žinoma, kad neužduočiau jokių klausimų.
Pasitraukiau nuo stalo ir priėjau prie virtuvės durų slenksčio.
-Zayn, aš negaliu su tavimi daugiau bendrauti. Aš niekam nieko neketinu apie tave sakyti. Tiesiog palik mane ramybėje, gerai?- ramiai pasakiau.
-Tu juk nemyli Timo.
-Tau tai neturėtų rūpėti,- pasakiau ir grįžau atgal į svetainę pas vaikinus, o Zayn pasiliko virtuvėje.