Omegle

37 Dalis

Nešiojausi rožę po namus, vis uostydama ją. Ji labiau kvepėjo Zayn kvepalais nei rožėmis. Nuėjusi į virtuvę, pasiėmiau vazą, pripyliau į ją vandens ir pamerkiau gėlę.
-Iš kur ta rožė?- nusišypsojo Sofija.
-Padovanojo.
-Kas?
-Draugas.
Sofija besišypsodama žiūrėjo į mane.
-Kas yra?- paklausiau ir pati nusišypsojau.
-Ne, nieko.
Primerkiau akis ir atsisėdau ant kėdės prie jos.
-Kas yra?- dar kartą paklausiau.
Ji ir vėl nusišypsojo ir papurtė galvą.
-Tu melagė.
Mano kūną nupurtė šaltis.
-Kaip... suprasti?
-Sakei savo mamai, kad jis užsiėmęs ir, kad dėl to negali atvažiuoti susipažinti. Bet gėles turi laiko dovanoti.
-Jis paliko gėlę man prie durų,- dar kartą pamelavau. Juk būtų iš tikrųjų keista jei būčiau pasakius, jog radau gelę ant palangės.
-Aaa,- nutęsė ji,- tada atsiprašau. Nežinojau.
Nusišypsojau jai ir nusinešiau vazą į savo kambarį.
-Spėju, kad jis labai myli ir saugo tave,- tarė Sofija.
Aš atsisukau į ją, pažiūrėjau keistu žvilgsniu.
-Purpurinės rožės reiškia apsaugą.
Apsaugą? Zayn? Man tikriausiai reikėtų apsaugos nuo jo.
Nuėjusi į savo kambarį, pastačiau vazą ant stalelio prie lovos, dar kartą pauosčiau rožę, įkvėpdama Zayn kvapą, kurį aš tiesiog dievinau. Prisiminus apie jį ir Elizabetą norėjosi sukarpyti rožę į mažus pagalėlius ir sudeginti, bet juk rožė dėl to nekalta.
-Ką darai?- apsnūdusiu balsu sumurmėjo Timas.
-Nieko.
Jis atsisėdo savo lovoje, prasivalė akis.
-Ilgai miegojau?
-Mažiau nei pusvalandį.
Aš atsisėdau ant savo lovos, Timo žvilgsnis nukrypo į rožę.
-Iš kur gavai?- paklausė jis.
-Radau ant palangės.
-Nuo Zayn?- susiraukė jis.
Aš linktelėjau.
-Nepriimk dovanų iš jo,- griežtai tarė Timas ir priėjęs prie staliuko, išėmė gėlę iš vazos ir perlaužė per pusę. Mano lūpos atsiskyrė viena nuo kitos.
-Ką tu darai?!- sušukau.
-Ką ir tu turėtum daryti,- piktai nurovė visus žiedlapius ir viską numetė ant grindų. Mano akyse susikaupė ašaros.
-Timai!
-Jis neturėtų tau dovanoti dovanų ir tu neturėtum jų priimti!
-Kodėl?
-Nes jis nori tave papirkti kažkokiais daiktais!
-Nesamonė!
-Delise! Aš sakau, nes aš žinau!
-Telefoną man irgi padovanojo jis!- sušukau, bet tada supratau, jog galbūt mus kas nors girdi.
-Vadinasi nupirksiu tau naują.
-Jei reikės aš nusipirksiu pati. Man nereikia nieko nei iš tavęs, nei iš jo!- paskutinį kartą sušukau ir pradėjau rinkti rožės gabalėlius nuo kilimo. Timas dar kažką sakė, tačiau aš stengiausi jo neklausyti. Ne jam spręsti ką man daryti...