Omegle

47 Dalis

Sėdėjome ant lieptelio prie ežero, nuleidę kojas žemyn. Tačiau vandenį galėjau liesti vos su kojos pirštais. Vanduo buvo ledinis, todėl visiškai nekilo noras to kartoti. Zayn suglaudė savo delnus, prisitraukė juos prie savo lūpų ir papūtė šilto oro.
-Tau šalta?- paklausiau jo aš.
-Truputį.
Zayn numojo ranka, parodydamas, kad šalčio jis nebijo. Mačiau kaip dreba jo rankos.
-Gal eime vidun?
Šviesiaplaukis papurtė galvą, savo giliomis akimis žvelgė į tolumą. Jo spindinčiose akyse galėjau išvysti žiburėlius nuo nakties šviestuvų. Vaikino kvėpavimas sulėtėjo. Jis sėdėjo visiškai nemirksėdamas. Tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į vieną tašką nė nekrusteldamas. Nustebau kaip iš viso žmogus gali išsėdėti taip ramiai ir visiškai nejudėti.
Aš nejučia nusišypsojau. Zayn vėl nusipurtė, užsisagstė savo zomšinį švarką, pažvelgė į savo prabangų laikrodį ant rankos ir atsisėdo patogiau. Jis delnais apsivijo mano ranką. Jaučiau jo drebėjimą. Zayn atrodė toks silpnas ir bejėgis, kad tiesiog norėjosi apkabinti jį iš visų jėgų ir niekam neleisti jo paliesti nė piršteliu. Uždėjau savo delną ant jo rankos, bandydama padėti jam sušilti, tačiau jis sunėrė mūsų pirštus ir mano kūną pasiekė šiurpuliukai.
Abu sėdėjome tyloje, stebėdami Mėnulio atspindį iš lėto banguojančiame vandenyje.
-Ką tu labiausiai mėgsti?- paklausė Zayn.
-Kaip suprasti?- sukikenau.
-Ką tu mėgsti labiausiai? Ką tau patinka veikti, valgyti, matyti ar jausti?
Nuskambėjo per daug romantiškai, ar ne?
-Aš,- nusijuokiau,- aš daug ką mėgstu. Labai ilgai vardint.
-Mes turim dar dvi paras, taip kad... pradėk.
-Man patinka,- susimąsčiau,- alyvuogės. Ne bet kokios, o juodos. Žalios šlykščios.
Zayn šyptelėjo.
-Man patinka mėtinė spalva. Tą jau žinai. Man patinka... katės. Bengalijos katės. Ypač katinai, nes jie dar didesni. Man patinka mieli šuniukai, "flappy bird", vištienos sparneliai, spraginti kūkurūzai, pievagrybiai ir šiaip visokie grybai. Mėgstu mažytes morkytes, kurios dar būna nevisiškai užaugusios. Man patinka riešutai su čili, picos, mėgstu fotografuoti. Man patinka nespalvotos nuotraukos, paslaptingumas ir prabanga. Kam ji nepatinka? Dievinu tavo mašiną. Ji tobula. Man patinka žmonių juokas. Ypatingai tada, kai jis būna nesulaikomas, nes tik tada iš tiesų jis būna nuoširdus. Iš tikrųjų, man patinka tavo zomšinis švarkas ir kai vaikinai rengiasi taip, kaip dabar atrodai tu. Turiu omeny oficialų stilių. Man patinka kaklaraiščiai ir varlytės ant vaikinų, juodų serbentų arbata, "Kolibrio efektas", gera ir garsi muzika tada, kai per kūną eina šiurpuliukai. Be to, man patinka tas šiurpuliukų jausmas, man patinka jaustis taip, lyg kažkam iš tikrųjų rūpėčiau. Mėgstu vyriškus kvepalus ir odekolono kvapą. Dievinu švieseles naktį. Ypač miesto šviesas, nes pažvelgusi į šviečiančius daugiabučio langus supranti, kad miestas naktį iš tiesų nemiega. Man patinka... Nežinau kas man dar patinka,- nusišypsojau,- papasakok apie save.
-Oi ne. Tau nepatiks tai, ką išgirsi.
-Nesvarbu ar patiks ar ne, man įdomu.
Zayn pažvelgė į mane ir nutilo.
-Man patinka kokosų kvapas, jausmas, kai aplinkui visi žmonės spokso į tave, o tu važiuoji su nauja mašina ir trankia muzika. Jautiesi geresnis už kitus.
-Savimyla,- tyliai pasakiau ir nusišypsojau. Zayn nusijuokė.
-Man patinka vištiena, man patinka rūkyti,- tarė jis ir išsitraukė cigarečių pakelį sau iš kelnių kišenės. Prisidengęs nuo vėjo ir laikydamas cigaretę suspaudęs tarp lūpų, jis uždegė ją ir įtraukė dūmų. Tada po kelių sekundžių prasižiojo ir lėtai išleido dūmus. Ore pasklido nevisiškai malonus kvapas,- man patinka jausti... kažką. Prie savęs. Man patinka perduoti dūmus. Merginoms.
Zayn priglaudė cigaretę sau prie lūpų ir traukė dūmų. Akimirką palaikęs juos savyje, atsisuko ir palinko prie manęs. Aš šiek tiek atsitraukiau, duodama ženklą, kad to nenoriu. Zayn išpūtė dūmus man į veidą, nusisukau nuo jo, lyg tai padėtų išsklaidyti rūkalus.
-Man patinka garsi muzika, gera kompanija ir smagūs vakarėliai. Man patinka jausti kieno nors užpakalį ar krūtis savo delnuose.
Mano kūną pradėjo dilgčioti.
-Man patinka melisos ar juodų serbentų kvapas, vaikščioti arba važinėti naktį, kai gatvėse būni vienas, jaustis svarbiam, būti tuo, kurį visi atpažįsta ir sako: "O, žiūrėk, čia juk Zayn!",- nusišypsojo jis.
-Tau patinka būti dėmesio centre, ar ne?- paklausiau jo.
-Taip.
Zayn vėl išpūtė dūmus, kurie papūtus vejui, pasklido tiesiai man į veidą. Sulaikiau orą, kad vėl netektų įkvėpti nemalonaus kvapo.
Tiesą sakant, iš esmės jau buvau pripratusi prie to kvapo, kadangi Timas visada rūkydavo mano kambaryje ir man tekdavo visą tai uostyti.
-Apie ką galvoji?- paklausė Zayn.
-Apie nieką.
-Apie Timą?
-Taip.
-Ir ką tu apie jį galvoji? Ar jis su rūbais?
-Zayn, juk sakiau, kad mes ne pora!- suzyziau.
Jis stumtelėjo mane į petį ir nusišypsojo.
-Juokauju.
-Ne. Jis be rūbų,- rimtai atsakiau.
Zayn staigiai atsisuko į mane.
-Juokauju,- šyptelėjau.
Vaikinas suprunkštė ir dar kartą įtraukė dūmus.
-Kodėl nerūkai? Visi tai daro.
-Man nepatinka.
-Ar tu bandei?
Aš prikandau lūpą.
-Ne,- tyliai pasakiau, tikėdamasi, kad jis pradės iš manęs juoktis ar panašiai. Visi kiti mano pažinoti žmonės tai bandė. Na, išskyrus mažus vaikus.
-Ar norėtum pabandyti?
Aš tik papurčiau galvą.
-Aš rimtai. Tu pabandyk. Juk nieko tau neatsitiks.
-Ne.
-Galiu tau perduoti. Taip įdomiau. Ir kadangi nelieti cigaretės, nesiskaito, kad rūkai.
-Nemeluok man. Tai vis tiek tas pats.
-Juk dūmai praeina pro mano plaučius ir išsivalo.
-Netiesa. Tu dar ir iškvėpi savo perdirbtą anglies dioksidą iš plaučių, todėl tu užterši orą dar daugiau.
-Nebūk tokia protinga, po velnių. Tavęs neįmanoma apgauti,- nusijuokė Zayn.
Aš šyptelėjau.
-Kas tokio ypatingo yra tame rūkyme?
-Viskas. Tu atsipalaiduoji ir tai padeda nusiraminti.
-Tą jau esu girdėjusi, bet ar gilaus gryno oro įkvėpimo neužtenka? Ar būtina įkvėpti kažkokius dūmus?
-Tai visai kas kita.
Tai ne tau, Delise. Tai ne tau.
-O kas čia kitaip?
-Tai reikia pajausti. Aš nežinau kaip tai apibudinti.
Ištiesiau ranką, prašydama, kad Zayn duotų man cigaretę.
-Šito prašai?- pamojavo jis nedidele lazdele.
Aš linktelėjau.
Zayn priglaudė cigaretę sau prie lūpų, įtraukė, o aš laukiau kol jis man ją paduos, tačiau jis ją išmetė į vandenį.
Pakėliau antakius, nesuprasdama.
Zayn pasilenkė prie manęs, nykščiu perbraukė per apatinę mano lūpą, kad prasižiočiau. Tada savo lūpomis prisiartino taip arti manųjų, kad beveik galėjau jį jausti. Vaikinas išpūtė dūmus į mane. Gerklėje ir plaučiuose pajaučiau nedidelę šilumą. Šiek tiek palaikiau tai viduje ir iš lėto išpūčiau į lauką. Zayn vis dar buvo labai arti manęs. Atrodė taip, lyg jis ir vėl norėtų visą tai pakartoti. Zayn nuleido akis į mano lūpas, o savąsias apsilaižė. Nė nespėjau sureaguoti kaip jo minkštos lūpos prilietė mane vieną kartą, tada antrą. Jis bučiavo mane taip švelniai ir atsargiai, lyg aš iš tikrųjų būčiau krištolinė. Per visą mano kūną bėgiojo šiurpuliukai. Pasidaviau savo kūno šauksmui ir priverčiau savo protą bent kartą patylėti. Savo lūpomis suėmiau jo apatinę lūpą ir šiek tiek pačiulpiau ją. Atsitraukiau šiek tiek toliau, Zayn palinko prie manęs ir mano rankos kažkokiu būdu atsidūrė jam ant kaklo. Šviesiaplaukis švelniai įstūmė savo liežuvį man į burną. Aš visiškai pasidaviau jam ir leidau mūsų liežuviams susipinti.
-Zayn,- tyliai ištariau spėjusi šiek tiek atsitraukti nuo jo,- kas tai?
Zayn nusišypsojo. Aš taip pat nebegalėjau sulaikyti savo šypsenos.
-Tai tikroji tu, Delise. Tai tikroji tu,- pakartojo jis ir vėl sujungė mūsų lūpas.