Omegle

76 Dalis

Pasitikau pirmuosius saulės spindulius visiškai ne taip kaip tikėjausi. Mano kaktą prilietė kažkas šlapio ir šlykštaus. Tačiau nekreipiau į tai dėmesio, kadangi miegas man buvo už viską svarbesnis. Šlapias daiktas prilietė mane antrąkart ir trečiąkart. Išgirdau keistą urzgimą. Staigiai pramerkiau akis ir tiesiai priešais save išvydau didelį pitbulio veidą, su tiesiai man ant kaktos lašančiomis seilėmis.
-Fu... O, Dieve, mano!- suklykiau negarsiai.
Šuo suurzgė dar kartą.
Sustingau.
-Šhhh Zakai, Zarai, ar koks ten tas tavo vardas,- bandžiau jį raminti,- aš nenoriu tau nieko blogo. Tiesiog nulipk nuo manęs.
Šuo užsilipo man ant krūtinės ir aš nebegalėjau pajudėti. Nė nemaniau, kad jis gali būti toks sunkus. Galiausiai man ėmė trūkti oro.
-Ciu ciu ciu. Nulipk nuo manęs, prašau. Aš tau nieko blogo nedarysiu.
Šuo dar kelis kartus aplaižė mano veidą, aš patraukiau jį nuo savęs, savo gležnomis, silpnomis rankutėmis. Tačiau jis ir vėl užšoko.
-Zayn!- sušukau visa gerkle.
Kūną nukrėtė šaltis, kai jis pradėjo loti. Širdis plakė kaip pašėlusi, o kvėpavimą sustabdė išgastis.
Kambario durys prasivėrė ir pro jas staigiai įžengė Timas.
-Zarai! Staigiai į vietą!- sušuko jis pačiu griežčiausiu balsu, kokį tik esu girdėjusi iš jo lūpų.
Šuo neklausė, toliau lojo ant manęs.
-Zarai! Pasakiau staigiai eini į vietą!
Pitbulis atsisuko į Timą, suprunkštė ir nukelęs savo sunkias letenas nuo manęs, nušoko nuo lovos.
-Į vietą,- pakartojo jis ir Zaras iškėlęs galvą išėjo pro duris.
Aš negalėjau pratarti nė žodžio. Buvau mirtinai išsigandusi.
-Ar jis tau nieko nepadarė?
-Iš kur jis, po velnių, atsirado mano kambaryje?!- sušukau,- juk durys buvo uždarytos.
-Galbūt Zayn jį įleido. Kad priprastų prie tavęs. Juk ruošiesi čia likti ilgam. Ar ne?
Mano lūpos nevalingais atsiskyrė viena nuo kitos.
-Ką? Ką tu nusišneki, Timai?!- pradėjau šaukti ant jo.
-Nenusišneku. Tik klausiu.
-Liksiu tiek, kiek reikės. O dėl Zaro. Nemanau, kad jį įleido Zayn. Nebent jis visiškai neturi proto!
-Nerėk, mes turim svečių.
Susierzinusi išlipau iš lovos, užsimečiau savo megztuką ir neatsargiai, praėjau pro Timą, atsitrenkdama į jo petį.

-Zayn!- sušukau, ieškodama jo po namus.
Šuoliavau laiptais, tikėdamasi kuo greičiau surastį jį ir išsiaiškinti kaip, po velniais, Zaras pakliuvo į kambarį. Juk jis galėjo užpulti mane!
Staiga sustojau. Pamačiusi Tai, negalėjau pajudėti iš vietos. Tyliai, kol niekas nepamatė apsisukau ir grįžau atgal į savo kambarį...
To aš neturėjau matyti...
Tiesiog neturėjau...