Omegle

24 Dalis

Pramerkiau akis. Aplinkui buvo tamsu. Aš gulėjau savo lovoje, laikydama Timą už rankos. Jis gulėjo ant grindų, sunėręs mūsų pirštus. Atleidau ranką ir ji garsiai nukrito ant grindų. Tikėjausi, kad jis pabus nuo to, nes tai atrodė tikrai skaudžiai, tačiau jis net nesureagavo.
-Timai,- kreipiausi į jį, bandydama pažadinti, bet jis miegojo taip kietai, kad būtų pramiegojęs net žemės drebėjimą...
-Timai!- dar kartą pasakiau. Šį kartą daug garsiau.
Atsistojau ir priėjusi prie Timo lovos, paėmiau pagalvę ir antklodę. Dar kartą pabandžiau pažadinti jį, tačiau nepavyko. Atsargiai pakėliau jo galvą ir po ja pakišau pagalvę. Užklojau jį antklode ir apkamšiau. Timas iš tiesų atrodė mielai miegodamas. Ir, ačiū Dievui, jis neknarkė naktimis...
Nusišypsojau iš mielo vaizdo tiesiai sau po kojomis ir atsisėdau ant savo lovos, tačiau vos tik išgirdusi savo telefono skambutį, pašokau nuo jos ir nieko nelaukusi atsiliepiau nežinomam numeriui, kad nieko nepažadinčiau.
-Klausau.
-Išeik į lauką,- pasigirdo balsas kitame ragelio gale.
-Aš dabar miegu,- šaltai atsakiau ir padėjau ragelį.
Mano širdies plakimas padažnėjo, kai išgirdau jo balsą.
Ir iš viso... kam jam reikia, kad išeičiau į lauką? Ar jis vėl bandys mane "pagrobti"? Jokiu būdu... Daugiau nepasiduosiu jam. Ir tegul ateina pas mane. Aš su Timu. Aš saugi. Na, tik ne tada, kai jis miega!
Vos tik užrakinau telefoną, gavau žinutę.

"Išeik. Aš rimtai."

Ignoravau jį. Tiksliau stengiausi tai daryti. Tačiau smalsumas pražudė katę ir aš pažiūrėjau per langą. Atsargiai patraukiau užuolaidą, kad per mažą tarpą galėčiau jį pamatyti. Tiesiai priešais mano duris, skersai kelio stovėjo juodas Audi A7 automobilis, o į jo kapotą atsirėmęs šviesiaplaukis, rankoje besukantis automobilio raktelius.

"Delise. Šįkart rimtai ateisiu. O tada tau tai iš tiesų nepatiks."

"Aš ne viena. Nieko man nepadarysi."

"Vaikinas? Džiaukis, kad gyveni tik antrame aukšte."

Numečiau telefoną ant lovos. Velnias... net telefonas man priminė Zayn...

"Jei tučtuojau nenusileisi, patikėk manim... tu nenori, kad aš tai padaryčiau."

"Daryk ką nori. Niekur aš neisiu.",- atrašiau jam ir atsigulusi į lovą, suėmiau Timo ranką.
Negalėjau atrodyti silpna, kokia ir iš tiesų buvau. Norėjau parodyti jam, kad ne jis yra pats svarbiausias. Zayn tiesiog save pervertina. Jis savimi per daug pasitiki ir tai tikrai ne viena iš geriausių jo savybių...
Užmerkiau akis ir bandžiau užmigti.
Ryte pabudau nuo mamos cypimo:
-O, Viešpatie, kas taip pasielgė?!