28 Dalis

9.7K 690 20
                                    

Atsikėliau iš lovos ir pasitempiau Zayn marškinėlius žemyn, tikėdamasi, kad jie taps šiek tiek ilgesniais. Pasitvarkiau plaukus ir atidariusi kambario duris, apsižvalgiau koridoriuje, kuriame visiškai nieko nebuvo. Namuose vyravo tokia tyla, kad net galėjai girdėti savo kvepavimą. Tai būdavo tikrai labai neįprasta, kadangi mano namuose to niekada nebuvo ir tikriausiai nebus. Laiptais nusileidau į apačią. Svetainėje degė šviesą, tačiau joje visiškai nieko nebuvo. Mano dėmesį patraukė terasa, todėl nedelsdama pravėriau stiklines duris ir išėjau į lauką. Vos tik peržengiau durų slenkstį, mano plaučius užpildė gaivus miško oras, o odą pasiekė maloni nakties vėsa. Terasoje kas metrą, simetriškai buvo išdėstyti lauko žibintai. Jie beveik nieko neapšvietė, tačiau grožis ir jaukumas buvo neapsakomi.
-Lunatikei ir vėl nesimiega,- išgirdau Zayn balsą ir pasukusi galvą į šoną, radau Zayn sėdintį ant supynės.
Neee, tik ne jis...
Prisiminiau, kad jis žino mano Instagram ir tikriausiai jau matė nuotrauką, kurią nesenai įkėliau
Papurčiau galvą, tačiau nebuvau tikrai ar jis tai matė. Atsisėdau ant terasos krašto, pakabinau savo kojas ore ir bandydama išmesti iš galvos Zayn, mėgavausi nuostabiu vaizdu. Iš terasos buvo padaryti nedideli laipteliai, o jais nusileidus galėjai takeliu nueiti iki ežero. Takelis taip pat buvo nusietas kas metrą išdėstytomis švieselėmis, skleidžiamomis saulės energijos šviestuvų.
-Kas tau neduoda ramybės?- paklausė Zayn.
-Nemanau, kad tau turėtų tai rūpėti. Aš tavęs nepažįstų ir neketinu tau atskleisti visų savo minčių.
-Tai kodėl tada tiek laiko praleisdavai Omegle, kalbėdama su visiškai nepažįstamais žmonėmis?
Trumpam nutilau. Nežinojau ką jam atsakyti, tačiau nusprendžiau, kad galbūt visai neprošal būtų su juo apie visą tai pasikalbėti.
-Aš tiesiog nesuprantu tavęs. Kartais tu būni mielas ir rūpestingas, o kartais tu būni toks asilas... Aš niekaip negaliu suprasti koks tu esi iš tikrųjų ir kodėl tu taip dažnai keitiesi. Tiesiog..,- pajaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros.
Man labiau patiko tas Zayn, kuris bandė mane įtikinti, kad reikia siekti savo svajonių ir, kad aš be abejonės galiu būti balerina, nei tas, kuris prispaudė mane prie savo automobilio arba atvežė pas save į namus ir liepė pasilikti per naktį, net nepaklausęs ar aš to noriu. Norėčiau, kad jis bent truputį galėtų būti malonesnis su manimi ir atsižvelgtų ne tik į savo norus, bet ir į kitų. Tačiau tai buvo tik vienas didelis klausimas: ar jis kada nors bus toks? Ar jis per daug užsispyręs keisti dėl kitų.
-Tai, ką tu padarei su mano mamos sodu buvo tikrai šlykštus elgesys. Mano mama nieko tau nepadarė. Tu neturi teisės jos skaudinti.
Zayn viską įdėmiai klausė, tačiau visiškai nieko nesakė. Paprasčiausiai tylėjo ir žiūrėjo į mane.
Aš pasitryniau savo akis pirštais, nusivalydama ašaras. Mano rankos drebėjo ir aš niekaio negalėjau to sustabdyti.
Zayn atsistojo nuo supynės, priėjo prie manęs ir ištiesė ranką.
-Nori pasivaikščioti?- paklausė jis, kai aš iš visų jėgų stengiausi nusiraminti ir pagaliau nustoti verkųsi.
Jis pritūpė prie manęs, pasilenkė, kad galėtų pažiūrėti man į veidą, tačiau aš nusisukau. Visiškai nenorėjau, kad jis matytų mane tokia silpną. Jau antrą kartą per savaitę apsiverkiu kaip maža mergaitė kieno nors akivaizdoje. Zayn švelniai suėmė mano smarką ir atsuko į save. Nykščiu atsargiai nubraukė ašarą man nuo žando ir tai kol kas buvo mieliausias Zayn poelgis per visą mūsų pažintį.
-Einam?- dar kartą paklausė Zayn ir vėl ištiesė man savo ranką. Aš suėmiau jo delną, o jis sunėrė mūsų pirštus, tačiau ne iki galo. Buvome susikibę rankomis vos pirštų galiukais ir tai tik dar labiau suteikė Zayn paslaptingumo. Jis vedėsi mane žibintų nutiesu takeliu link ežero, kur jau senai norėjau nueiti. Kai išgirdau kažką sušlamant krūmuose, smarkiau suspaudžiau jo ranką, tačiau jis man neatsakė tuo pačiu. O kodėl turėtų?
Leidausi vedama jo, tačiau dar nežinojau kas manęs laukia. Galbūt jis buvo ką nors sugalvojęs? Tiesiog neįsivaizdavau ką jis galvoja, todėl bandžiau nukreipti savo mintis kur nors kitur ir galvoti nei apie tai, kas buvo, nei apie tai, kas dar įvyks.

___________________
Labai labai ačiū, kad skaitot, dėl jūsų mano istorija atsidūrė tarp pirmų vietų lietuviškose fanfiction :) labai dėl jo džiaugiuosi. Kitą dalį tikriausiai ikelsiu rytoj, bet iki rytojaus norėčiau išgirsti jūsų nuomones :) kas šitoje istorijoje patinka ir kas ne :) Ačiū, kad skaitot. Myliu :)

OmegleWhere stories live. Discover now