Omegle

38 Dalis

Visą likusią dieną nekalbėjome su Timu. Apsimečiau, kad pykau ant jo, tačiau pyktis jau senai buvo išblėsęs. Negaliu ant jo ilgai pykti.
-Aš tau nupirksiu puokštę gėlių, gerai? Kad neverktum,- pasakė Timas.
-Nereikia,- tyliai tariau ir pažiūrėjau į grindis,- ir be to aš neverkiu. Tiesiog man patiko ta rožė.
-Kodėl?
-Nes ji buvo graži.
-Ar tikrai? Manau, kad labiau ji tau patiko dėl to, kad ją dovanojo Zayn. Kad ir kas būtų atsitikę tu vistiek kažkodėl nori su juo bendrauti. Nesuprantu.
-Aš irgi nesuprantu. Bet jis man nepadarė nieko blogo.
-Bet jis gali padaryti. O kai padarys tada jau nebegalėsi atsukti laiko atgal.
Prikandau lūpą.
-Šiandien važiuosiu pas draugus.
-Važiuosiu kartu.
-Ten bus Zayn.
-Ne pas jį važiuoju. Pas Elizabetą,- pavarčiau akis ir klestelėjau ant kėdės virtuvėje.
-Ir kaip tau ji?
-Gerai. Kas ji tokia? Ji kažkieno... sesė ar kažkas panašaus?
-Taip, ji Darvino sesė.
-Koks keistas vardas: Darvinas,- tyliai pasakiau. Timas prunkštelėjo.
-Kas tau?
-Ne, nieko,- tarė jis ir toliau besijuokdamas nuėjo į kambarį.
Kai pagaliau susiruošėme, išvažiavome kartu susitikti su Timo draugais. Vis dar nežinojau ar galiu juos vadinti savo draugais, kadangi Elifas visada keistai elgdavosi prie manęs. Lyg manyje būtų įtaisyta kažkokia kamera. Harry buvo malonus, tačiau daug nebendravom. Darvinas... Jis buvo tiesiog draugiškas. O Zayn... Net neradau žodžių kaip jį apibūdinti.
Atvykus į "rūmus" su visais pasisveikinau ir apkabinau. Išskyrus Zayn. Jis ir pats nesivargino pajudinti savo užpakalio nuo fotelio...
-Ar Elizabeta namie?- paklausiau.
-Ne. Ji išvažiavusi pas drauges.
Mano kūnas apšalo, kai supratau, jog visą vakarą turėsiu sėdėti kartu su jais visais... su Zayn.
Įsitaisiau ant fotelio. Iš kairės sėdėjo Timas su Darvinu, iš dešinės Elifas su Harry, o tiesiai veidu prieš mane- Zayn ir jo nepakenčiamas, deginantis žvilgsnis.
-Girdėjau Adą suėmė,- tarė Harry.
-Taip. Jo namuose padarė kratą ir rado narkotikų,- atsakė Timas.
-Velnias... vienintėlis geras šaltinis,- nusikeikė Elifas.
Atrodo Elifas iš tikrųjų turėjo priklausomybę...
Atsisukau į Zayn. Jo žvilgsnis vis dar buvo susmeigtas į mane. Žvelgiau tiesiam jam į akis. Pajaučiau kaio kaista mano skruostai, tačiau stengiausi pernelyg nekreipti į tai dėmesio. Jo lūpose pasirodė nedidelė šypsena. Zayn pamerkė man akį. Aš tik papurčiau galvą, tačiau nenuleidau žvilgsnio.
-Ką tu manai, Zayn?- išgirdau Timo balsą ir abu sugrįžome į realybę.
-Ką? Apie ką?- šiek tiek pasimetęs paklausė šviesiaplaukis.
-Apie tai, kad rytoj važiuosim į kitą miestą, na... žinai,- sunkiai rezgė sakinį Elifas.
Jis pakėlė vieną antakį.
-Dėl gaidžio.
-Kodėl nevažiuoji pas Adą?
-Jį suėmė. Juk ką tik sakiau,- patikslino Harry,- kas tau šiandien yra?
-Nieko,- Zayn perbraukė ranka per beveik pliką savo galvą,- galit važiuoti. Bet tik ne į kitą rajoną. Ten jums niekas neparduos.
-Kodėl?
-Nes niekas nežino kas tu toks ir ar tavim galima pasitikėti.
-Velnias, tikrai,- susiėmė už galvos Elifas,- bet pabandyti juk galima.
-Gali bandyti,- tyliai pasakė Zayn ir atsistojo nuo fotelio, galva parodydamas ženklą, kad eičiau iš paskos.
Aš šiek tiek pasimečiau, batais patrypčiojau ant minkšto balto kilimo, prikandau lūpą ir galvojau ką daryti.
Galbūt man nenutiks nieko blogo jei kelioms minutėms nueisiu pas Zayn? Gal jis tik nori pasikalbėti?

____________
Nuotraukoje Timas :)