Omegle

33 Dalis

Dienoms bėgant Zayn man nei skambino, nei rašė. Nusprendžiau pasikeisti telefono numerį, kad daugiau jis negalėtų su manimi susisiekti. Nebemačiau jo gatvėse ir negirdėjau apie jį jokių žinių nei per televizorių, nei iš Timo. Nors ir jaučiausi lyg nuo širdies būtų nusiritęs akmuo, tačiau jausmas buvo toks, lyg tas akmuo būtų palikęs duobę, tuštumą ir jaučiausi visiškai kitaip nei turėčiau. Kiekvieną naktį, atsigulusi į lovą galvojau apie jį. Ar jis sveikas? Ar jam nieko nenutiko? Taip, žinojau, kad apie tai galvoti nereikėtų, kadangi aš jam visiškai nerūpėjau, tačiau jaučiau kažkokį jausmą, kuris tiesiog neleido man negalvoti apie Zayn.
Praėjo savaitė po Timo atsikraustymo pas mane ir visa tai prasitęsė šiek tiek ilgesniam laikui, kadangi remontas dar vis nebuvo pabaigtas. Sofija vis atsiprašinėjo mamos, kad yra tokia našta ir, kad jiems derėtų apsigyventi viešbūtyje. Tačiau man ta mintis nelabai patiko. Džiaugiausi galėdama dalintis kambariu su Timu, kadangi jis visada prablaškydavo mane ir padėdavo bent kelioms minutėms pamiršti viską kas dėjosi aplinkui.
-Kur susiruošei?- paklausiau Timo, stebėdama kaip jis dedasi savo odinį švarką.
-Susitiksiu su draugais.
-Ar galiu kartu?
Timas atsisuko į mane.
-Aš nesu įsitikinęs, kad jo ten nebus. Na, ji iš tiesų yra dingęs jau kelintą dieną, tačiau jis bet kada gali pasirodyti.
Prieš akis išdygo terasoje sėdinčio ir kavą siurbčiojančio Zayn vaizdinys. Tikriausiai jis dabar būtent tai ir daro.
-Puiku, tuomet taip ir pasensiu lovoje,- nusišypsojau atkartodama Timo dažnai man naudojamą frazę. Jis nusijuokė.
-Gali važiuoti kartu. Man tikrai netukdysi, bet... Tiesiog tai dėl tavęs.
Atsidusau ir pažvelgiau į grindis.
-Galbūt jis nepasirodys.
-Galbūt,- tarė Timas ir atsisuko į mane,- niekada negali žinoti.
Atsikėliau iš lovos ir nužvelgiau savo išvaizdą: paprasti mėlynį džinsai, šiek tiek išsitampęs juodas megztinis. Po apačią jo berankoviai marškinėliai. Kaip vasarą, aš tikrai rengiausi per šiltai...
Išanalizavus savo išvaizdą, kelis kartus giliai įkvėpiau ir ryžtingai tariau:
-Važiuosiu kartu.
-Ar tu tuo įsitikinusi?
-Taip. Juk nieko man neatsitiks,- nusišypsojau.
Timas pakilnojo pečiais.
-Ar paskui nerėksi ant manęs, kad leidau tau važiuoti?
-Ne,- nusišypsojau.
-Tada eime.

Įsukę į kiemą, kuriame išvydau baltą, prabangų namą, man ir vėl užgniaužė kvapą. Tai labiau panašėjo į rūmus, nei į kažkieno namus. Vaizdas iš vidaus mane nustebino dar labiau. Kai kurios baldų detalės, laiptų turėklai ar šviestuvai buvo paauksuoti.
Koks paprastas žmogus gali leisti sau tokią prabangą?
Svetainėje suradę Elifą, Harry ir Darviną, pasisveikinome ir susėdome visi ant odinės sofos.
-Delise, kas pas tave naujesnio?-paklausė Harry ir įsistebeilijo į mane.
-Nieko naujo. Viskas kaip ir seniau.
-O kaip seniau?
-Na, tiesiog nuobodžiauju namuose ir tiek,- tariau ir nervingai nusišypsojau.
-Atsipalaiduok, nebūk tokia įsitempusi,- maloniai paskatino Harry ir aš kiek įmanydama stengiausi būtent tokia ir būti ar bent jau taip atrodyti. Tiesiog nelabai mėgdavau būti kompanijoje, kai visiškai neturi ką pasakyti ir tiesiog sėdėti vienoje vietoje. Nors ir turėjau numanyti, kad taip bus.
Timas atsisuko į mane ir draugiškai apsikabino per pečius.
-Viskas gerai?- tyliai paklausė jis. Aš linktelėjau ir nusišypsojau.
-Greitai turėtų grįžti Elizabeta. Manau tau reikėtų su ja susipažinti,- pasakė Darvinas man.
Aš linktelėjau, nors neįsivaizdavau kas ji tokia yra.
Visą likusį laiką vaikinai kalbėjo kažkokiomis man visiškai neįdomiomis temomis, todėl beveik jų neklausiau, tik dairiausi aplink namus, svajodama kada nors gyventi juose.
Išgirdau prasiveriant paradines duris ir pro jas įžengiančius aukštakulnius.
-Štai ir Elizabeta,- nusišypsojo Darvinas.
Aš apsisukau, norėdama pamatyti ją. Mergina buvo tikrai ne žemo ūgio, liekna blodinė. Ji vilkėjo trumpą, vos klubus dengiančią suknelę, bet neneigsiu, su ja atrodė tikrai pritrenkiančiai, avėjo juodus Louboutin aukštakulnius. Ji išties buvo labai graži. Elizabeta paliko atidarytas duris ir man kilo mintis, galbūt jos užsidaro automatiškai. Tačiau pro jas, tiesiai iš paskos merginos užėjo Zayn. Pamatęs mane jo žvilgsnis pasikeitė. Tapo keistas ir paslaptingas. Maniau, kad jis tuoj tiesiog pribaigs mane žvilgsniu. Ypač pamatęs Timo ranką vis dar man ant peties.
Mergina net nepažiūrėjusi į mus, praėjo skersai svetainę ir laiptais užlipo į sekantį aukštą.
-Aš tikrai nežinojau,- sušnabždėjo man į ausį Timas.
Išspaudžiau jam šypseną, tačiau jau galėjau įsivaizduoti kokia dirbtina ji atrodė. Nusukau žvilgsnį nuo Zayn ir apsimečiau, kad patalpoje jo visiškai nėra, nors jo žvilgsnis tiesiog degino mano kūną.