Omegle

82 dalis

-Deliiise, tai bent kokia tu šiandien graži!- sušuko Zayn iš virtuvės, kai aš užsimetusi kažkokį kambaryje rastą chalatą, visa užtinusi ir susivėlusi lipau laiptais žemyn.
Nusišypsojau.
-Kurgi ne, Zayn.
-Kaip miegojai?- paklausė jis.
-Nuostabiai. O kaip tu?
-Neblogai. Bet man labiau patiko tai, kas vyko prieš...
-Tyliau!- tyliai bariau Zayn,- Timas išgirs...
Zayn tik patrukčiojo pečiais.
-Na ir kas? Manau jis jau seniai žino, kad tu mano.
Sekundėlei sustingau. Mano visas kūnas nutirpo.
Aš? Zayn? Ką?... Jis ką tik pasakė, kad esu jo?!
Galiausiai nusileidusi laiptais, priėjau prie Zayn. Jis švelniai apglėbė mane ir pabučiavo į kaktą.
Jaučiausi nepaprastai laiminga.
-Ką čia kepi?
-Likučiai. Bulvės. Visas maistas pasibaigė. Reikia nuvažiuoti į miestą, kitaip mirsim čia badu.
-Ar galėsiu važiuoti su tavim?
-Ne, pabūk su Timu. Jį reikia prižiūrėti. Na, supranti. Kad kaip mažas vaikas nepridarytų nesamonių.
Zayn atrodė kaip niekad suaugęs. Priešais save mačiau tikrų tikriausią vyrą. Rūpestingą, tvirtą, griežtą, tačiau tuo pačiu ir mielą. Jis buvo tobulas man.
Kol Zayn gamino valgyti, aš nusiprausiau, persirengiau, pasišukavau ir vėl nusileidau į apačią kur mes visi tryse valgėme pusryčius. Zayn neatplešė akių nuo manęs, o Timas, akių nuo lėkštės net nepakėlė. Tik pavalgė ir palikęs lėkštę patraukė lauko link.
-Susiplauk indus,- liepė Zayn.
-Vėliau,- atsakė jis ir daugiau neprataręs nė žodžio pradingo už durų.
Neskaitant Timo ir jo emocijų, rytas buvo nuostabus kaip niekad. Oras dvelkė gaiva, saulės spinduliai pro langus maloniai glostė kūną, o aš jaučiausi lyg mažas debesėlis, skrajojantis danguje. Viskas buvo nuostabu.
-Lekiu, greit grįšiu,- ištarė Zayn ir uždėjęs abi rankas man ant kaklo, iš lėto mane pabučiavo. Per kūną lakstė šiurpuliukai. Negalėjau atsitraukti nuo jo minkštų lūpų.
-Zayn, ar tai saugu?
-Kas saugu?
-Jeigu tave atpažins?
-Aš važiuosiu visai netoli, čia yra tokia nedidelė parduotuvėlė. Už pusės valandos grįšiu, gerai?
-Gerai. Būk atsargus,- ištariau ir dar kartą suglaudžiau mūsų lūpas.
Galiausiai Zayn nuėjo į garažą, išsivarė automobilį ir išvažiavo. Stovėjau tarpduryje ir mojavau, kol jo automobilis pasislepė už miško.
Širdyje kažkodėl staiga pasidarė liūdna. Jaučiausi taip, lyg kažko trūktų, kažkas būtų ne taip. Tačiau stengiausi tai tiesiog išmesti iš galvos.
Terasoje mačiau ramiai sėdintį Timą, tačiau nenuėjau pas jį. Norėjau pabūti viena.
Nukulniavau į savo kambarį ir griuvau tiesiai į lovą. Nejučia užmigau, kol manęs neprabudino policijos sirenos...
Staigiai šokau iš lovos ir bėgau į terasą, kur stovėjo už galvos susiėmęs Timas. Puoliau prie jo ir iš visų jėgų spaudžiau jį savo glėbyje.
-Timai,- sugebėjau ištarti tik tiek ir mano balsas lūžo. Kvėpuoti buvo taip sunku, jog atrodė sulig kiekvienu įkvėpimu mano širdį perduria peilis.
-Delise, bėk kuo toliau!- ištarė jis su baimės pilnomis akimis.
-Timai...
-Delise, bėk! Tu čia ne prie ko. Tavęs čia neturėtų būti.
-Bet...
-Delise, daryk taip kaip pasakiau. Tu neturėtum pakliūti į jų rankas. Tu nieko nepadarei. Tu nesusijusi su tuo.
Paskutinį kartą apsikabinau Timą, o jis mane. Spaudžiau jį kuo arčiau prie širdies. Tada dar kartą pažiūrėjau į jo išsigandusias akis ir bėgau. Bėgau tiek, kiek galėjau. Mano basas kojas badė konkorėžiai. Batams užsidėti tiesiot neturėjau laiko. Staiga pajaučiau stiprų smūgį į žemę. Mano kojos susipynė ir aš kritau tiesiai ant sąmanų. Veidu nepaliaujamai tekėjo ašaros. Apsiverčiau ant nugaros ir žiūrėjau į medžių viršūnes. Viskas ką turėjau staiga išnyko...

Supratau, kad nuo tos akimirkos viskas pasikeis.

Supratau, kad daugiau niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau ankščiau. Kai kurie dalykai keičia žmones. Šiuo atveju ta priežastis buvo būtent JIS. Jis išmokė mane mylėti save, parodė koks iš tikrųjų yra gyvenimas: jo gerąsias ir blogąsias puses. Tačiau... Tuo pačiu jis sugebėjo ir paversti mano gyvenimą tikru pragaru.

Laiko atgal atsukti nebeįmanoma. Veiksmas visada turi atoveiksmį ir mes tiesiog privalome priimti atsakomybę už mūsų padarytus dalykus. Mes nesame blogi žmonės, jei suklystame. Tačiau, kartais mums ir mūsų artimiesiems reikia brangiai už tai sumokėti.

Tai buvo paskutinė diena, kai savo glėbyje laikiau tiek Zayn, tiek Timą. Ir pirma diena, kai man teko iš naujo susipažinti su pasauliu.

PABAIGA