Omegle

46 Dalis

Likusį vakarą praleidome saunoje, plaukiojame baseine. Zayn iš tiesų privertė mane jaustis lyg SPA centre. Maniau,kad daugiau jau neįmanoma atsipalaiduoti. Dievinau Zayn nuostabų namą ir, tą akimirką, galbūt ir patį jį.
Susisukau į minkštą chalatą, terasoje gurkšnojau karštą arbatą. Priešais akis nuostabus ežero bei besišypsančio patrauklaus vaikino veidas. Ko daugiau galėčiau panorėti? Viskas buvo tobula. Lyg pačiame nerealiausiame sapne.
Mūsų su Zayn žvilgsniai susitiko, nebegalėjau sulaikyti savo šypsenos.
-Nešalta?- paklausė jis rūpęstingai.
-Šiek tiek.
-Eime vidun? Norėjau tau parodyti dar kai ką.
-Ką dar?- nusijuokiau, stebėdamasi ką jis dar galėjo sugalvoti. Galbūt jis rūsyje turi prabangų restoraną? Tai išties būtų keista. Bet iš jo galima tikėtis visko.
Zayn atsistojo nuo kėdės, ištiesė ranką, duodamas ženklą eiti paskui jį. Atsikėliau, užsiveržiau chalatą stipriau ir sekiau paskui Zayn. Eidama koridoriais vis dairydavausi aplinkui. Viskas atrodė kaip ir pasakos. Niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors galėčiau būti tokioje nuostabiame name. Tai buvo mano svajonė.
Šviesiaplaukis atidarė medines duris, jos šiek tiek sugirgždėjo. Priešais mano akis pasirodė didelis ekranas per visą sieną ir maždaug trys patogūs foteliai, o tarp jų sofa.
-Kas čia?- pasakiau. Neatlaikiusi savo nuostabos, užsidengiau rankomis veidą,- ar čia tavo nuosavas kino teatras?
-Panašiai,- nusijuokė jis iš mano reakcijos.
-Kas dar neįprasto yra tavo namuose?- paklausiau ir nieko neklaususi klestelėjau ant sofos. Zayn atsisėdo prie manęs.
-Norėtum pažiūrėti filmą?
-Būtinai. Tai nerealu.
-Gerai,- dar kartą nusijuokė jis ir kažkur trumpam išėjo. Ištiesiau rankas į sofos šonus, užmerkiau akis ir atsidusau. Viskas buvo nuostabu. Buvau labai nustebinta tokia prabanga. Tai man buvo visiškai neįprasta. Tačiau dar neįprasčiau buvi Zayn elgesys. Toks jis iš tikrųjų man patiko. Ne, tikrai ne dėl jo namo, visų tų įrengimų, saunos, baseino ar net nuosavo kino teatro. Zayn elgėsi taip, kaip galėtų pasvajoti kiekviena mergina. Jis rūpinosi manimi ir kiekvieną sekundę darė mane vis laimingesnę.
Staiga ekrane išsižiebė šviesa ir iš susijaudinimo prikandau lūpą. Prasidėjo pirmieji filmo epizodai. Zayn įžengė į patalpą. Aš plačiai jam nusišypsojau.
-Koks tai filmas?- paklausiau.
-"Kolibrio efektas",- lengvai atsakė jis.
Mano šypsena dar labiau išsiplėtė.
Jis.Žino.Koks.Mano.Mėgstamiausias. Filmas...
Šviesiaplaukis vėl prisėdo prie manęs, šįkart kiek arčiau. Mūsų kojos ir rankos lietėsi tarpusavyje, tačiau, atrodė, jis į tai visiškai nekreipė dėmesio. Tuo metu aš raudonavau ir tikėjausi, kad tik jis to nepamatytų.
Dievinau "Kolibrio efektą". Man patiko ne tik filmo pagrindinė mintis ir visas veiksmas, man patiko ir aktorių profesionalumas. Man patiko visi filmai su Stathamu. Ne vien dėl to, kad kitos moterys laikė jį karštu. Jis tiktų man į tėvus... Šis aktorius tiesiog visada labai įsijausdavo į savo blogiuko vaidmenį. Po kiekvieno pažiūrėto filmo, kuriame jis vaidina, visada susidarydavo nuomonė, kad visi žmonės, kurię gyvenime yra padarę kažką blogo, darė tai dėl gerų tikslų. Todėl dažniausiai imu gailėtis kalinių... Aš keista. Iš tiesų...
Galbūt dėl to aš vis suteikiu Zayn kitą progą ir nors žinau, kad jis yra kaltinamas baisiais dalykais, aš tikiu, kad savo sieloje jis turi kažką gero. Kai ką, kas galbūt galėtų netgi pakeisti pasaulį. Pakeisti mano pasaulį...