Omegle

54 Dalis

-Timaaaaaai!- sušukau, prasiveržusi pro duris ir šokau ant jo lovos. Timas staigiai patraukė savo nešiojamą kompiuterį.
-Atsargiai!- sušuko jis pasipiktinusiu balsu.
-Tu nesi turėjęs merginos?- išsišiepiau iki ausų.
-Ką?! Iš kur ištraukei?- jis padėjo kompiuterį ant stalelio prie lovos ir įsistebeilijo į mane.
-Tavo mama sakė.
-Aš neturėjau merginos?- paklausė jis susiraukęs.
-O kiek merginų esi turėjęs?- paklausiau.
-Na... pakankamai.
-Kiek tai yra?
-Nežinau. Neskaičiavau.
Primerkiau akis ir įtariai pažiūrėjau į Timą.
-Neatsimenu, kad turėtum merginą, Timai.
-O kodėl turėtum atsiminti?
-Na nežinau. Mes pakankamai senai pažįstami.
-Tai nereiškia, kad visą tą laiką mes artimai bendravom.
-Bet vistiek. Aš nepažįstų nė vienos tavo merginos.
-Tu juk ne iš tų, kurios tyčiojasi dėl kažkokių nesamonių, ar ne?
Sučiaupiau lūpas ir papurčiau galvą.
-Tada šaaa,- tarė jis ir pasiėmęs kompiuterį pasidėjo jį sau ant kelių.
Pakreipiau galvą ir pasižiūrėjusi į jį, nusišypsojau.
-Timai,- tyliai pasakiau.
-Ką?
-Tu nesi turėjęs merginos?
-Ar tai taip svarbu?
-Tavo mama mano, kad tu gėjus.
Jis rimtai pažiūrėjo į mane, tada nusišypsojo.
-Tu manai, kad aš gėjus, Delise?
Garsus mano juokas pasklido po kambarį, užpildydamas nusistovėjusią tylą.
-Ne.
-Tada kodėl klausi tokių nesamonių.
-Na galbūt. Tu man visada buvai kitoks. Mes žaizdavom su barbėm, prisimeni? Tu darydavai man makiažą.
-Pala pala pala,- Timas vėl padėjo kompiuterį ant stalelio ir prisislinko šiek tiek arčiau manęs,- tai buvo labaaai senai ir to niekas neturi žinoti.
-Kodėl?
-Nie-kas,- pabrėžė jis.
-Nesijaudink,- broliškai kumštelėjau jam į petį. Jis sulaikė mano ranką.
-Aš ne gėjus, Delise,- rimtai pasakė jis.
Aš ir vėl primerkiau akis.
-Aš rimtai.
-Įrodyk.
-Kaip?
-Susirask merginą,- nusišypsojau.
-Neee.
-Kodėl?
-Nes man nereikia.
-Vadinasi tu gėjus, Timai.
Jis ranka perbraukė per savo plaukus, atsiduso.
-Jei būčiau- ar nebebendrautum su manim?
-Bendraučiau.
-Tada tai neturėtų būti svarbu, ar ne?
-Na tikriausiai...
Jis pasilenkė arčiau manęs.
-Bet žinai ką?- sušnabždėjo jis.
-Ką?
-Ateik arčiau,- šyptelėjo jis.
Prisislinkau arčiau Timo ir įdėmiai žiūrėjau jam į akis.
-Žinai ką?
Linktelėjau laukdama atsakymo.
Jis pasilenkė dar arčiau ir staigiai pakštelėjo man į lūpas.
-Bet aš ne gėjus, idiote,- nusijuokė jis.
Aš susiraukiau ir trenkiau Timui į krūtinę.
-Tu šlykštus. Aš galvojau tu rimtai,- nusivaliau lūpas rankove.
-Tu tikrai manei, kad aš gėjus?
-Aš nekenčiu tavęs.
-Aš tavęs irgi nekenčiu,- nusišypsojo jis man.
-Tu nesveikas. Rimtai nesveikas,- pasakiau išeidama iš kambario ir vos uždariusi duris, pasirėmiau į jas nugara ir pirštais priliečiau savo lūpas. Mano žandai kaito, rankos drebėjo, o pagreitėjęs širdies ritmas man priminė žirgų lenktynes.
Tuk-tuk-tuk... tuk-tuk-tuk...
Ką pagalvotų Zayn, jei visą tai pamatytų? Kekšė? Išdavikė? O, Dieve... Kas aš per žmogus?..