Omegle

49 Dalis

Pramerkiau savo akis. Nosį švelniai kuteno vyriškų kvepalų aromatas. Mintimis perbėgau per vakarykščius įvykius, pati nesuprasdama kas tiksliai vyko pastarasias dienas.
Tiesiai priešais savo akis galėjau matyti Zayn ranką, stipriai apsivyniojusią aplink mano liemenį. Jis laikė mane taip smarkiai, lyg niekada nesiruoštų paleisti. Ir tai tik dar labiau sustiprino mano žavėjimasį juo. Su Zayn aš jaučiausi visapusiškai saugi. Na, tik ne tada, kai jis nevaldydavo savo veiksmų. Man patiko toks Zayn, koks buvo dabar. Švelnus, mielas, patrauklus ir toks šiltas... Atrodė taip, lyg vien savo šypsena jis galėtų sušildyti visą pasaulį. Tokį aš jį norėjau matyti visą laiką.
Švelniai pirštais priliečiau karštą jo odą ir iš lėto "piešiau" nedidelius rutuliukus ant jo rankos. Tada atsargiai nykščiu perbraukiau per tą vietą ir pabučiavau, tikėdamasi, kad jis to nė nepajaus.
Tačiau jis prisispaudė mane dar arčiau savęs ir lūpomis prisilietė prie ausies.
-Ką darai?- paklausė jis, užsimiegojusiu, kimiu balsu.
-Nieko,- nusišypsojau, pradėdama jausti kaip svyla mano žandai.
-Tikrai?
-Tikrai.
-Meluoji,- tyliai sušnabždėjo jis.
-Nemoku meluot,- nusijuokiau. Girdėjau kaip Zayn nusišypsojo. Jo burna buvo taip arti manęs, kad net galėjau girdėti jo garsų kvėpavimą sau į ausį.
Per visą mano kūną pradėjo bėgioti šiurpuliukai.
Niekada nemaniau, kad mano gyvenimas gali pasisukti tokiu kampu. Iš tikrųjų. Maniau, kad visą gyvenimą nugyvensiu viena su milijonu kačių arba turėsiu botaniką vyrą, kuris domėsis politika, menu ir vyno rūšimis. Dabar aš gulėjau lovoje su žinomu miesto banditu, kuris kaltinamas nusikaltimu. Jis man patiko ir jis mane persekiojo. Normalu? Nelabai. Bet toks nuostabus buvo mano gyvenimas šią akimirką. Nenorėjau, kad tai pasibaigtų ir mintyse kartojau sau tai kiekvieną mielą sekundę.
-Sugalvojau ką šiandien veiksim.
-Ką?- paklausiau aš.
-Pamatysi. Kol kas pasilieku tai paslaptyje.
-Koks paslaptingas...
-Toks jau aš esu..,- atsiduso jis ir ištraukęs savo ranką man iš glėbio, išlipo iš lovos. Aš atsisėdau, stebėdama kiekvieną jo judesį.
Zayn buvo vos su apatiniais ir tai vertė mane tapti dar labiau išraudusia.
-Jau išeini?- tyliai paklausiau, nusižiovaudama.
-Taip,- tvirtai atsakė jis ir užsitempęs kelnes, išdūmė pro duris, palikdamas mane kambaryje visiškai vieną.
Ar jis dėl kažko pyksta ant manęs? Juk ką tik viskas buvo gerai...
Nervingai kramčiau savo lūpas, draskiau nagus, galvodama ką ir vėl padariau negerai...
Jia tiesiog paėmė ir išėjo, palikdamas mane vieną su daugybe klausimų galvoje. Juk aš nieko blogo nepadariau, ar ne?
Užsidėjau savo vakarykščius rūbus ir išėjau iš kambario, akimis ieškodama Zayn. Namuose buvo visiška tyla. Nė jokios gyvos dvasios...
Išėjau į terasą, šaltas vėjas gaivino mano įkaitusius skruostus. Atsidusau ir sunėriau rankas ant krūtinės, kadangi vėjas buvo kiek per šaltas.
-Važiuojam, Deli!- išgirdau Zayn aukštą balsą namuose. Vos tik apsisukusi, išvydau jo dailiai sušukuotus plaukus išeinant pro duris, todėl nuskubėjau iš paskos.
-Kur važiuosim?- paklausiau besėsdama į automobilį.
-Kur nors,- atsakė jis be jokių emocijų.
Gerai... mes važiuojam kažkur... tikiuosi, kad jis nesigalvos nuvežti manęs namo, nes jei taip- niekada sau neatleisčiau.
Kai mes išriedėjome iš kiemo pro automatinius juodus vartus, automobilyje skambėjo rami, tyli muzika, kurios net nebuvau girdėjusi niekada prieš tai.
-Kokia tai daina?- tyliai jo paklausiau.
-Ką? Čia ne mano,- šiek tiek pasimetė jis ir pradėjo spaudinėti mygtukus magnetofone, kol nesurado tokios trankios muzikos, nuo kurios šokinėjo mano širdis.
Ne jo muzika?.. Tuomet kas dar jos gali čia klausyti? Juk jis daugiau, be manęs, nieko nevežioja. Ar vežioja?..

"I wanna rock you, rock you, rock you..."- mašinoje skambėjo merginos balso vokalas, kuris išties skambėjo gražiai ir muzika vertė judėti. Tačiau daina visiškai netiko dabartineo situacijai, kai į galvą lenda visokios negeros mintys apie tai, kad galbūt aš nesu kažkokia išskirtinė, kaip galvojau ankščiau. Gal aš tik viena iš daugelio, kurią Zayn atsiveža pas save į namus. Juk, savaime aišku, kad jis yra turėjęs begalę merginų, o jis man- pirmas.
Tiksliau... Zayn nera mano vaikinas. Kartais tenka sau tai priminti.
Ištiesiau ranką ir patylinau muzikos garsumą. Zayn keistai pažiūrėjo į mane ir vėl pagarsino, tačiau aš nepasidaviau.
-Delise, ar pamiršai taisykles?!- užstaugė jis ant manęs, visiškai išjungęs muziką.
Aš susigūžiau, nesitikėdama tokios jo reakcijos.
Mintyse vis kartojau, kad dabar jau iš tikrųjų viską sugadinau...
-Daugiau tai nepasikartos,- tyliai pasakiau, bandydama taisyti padėtį, bet jis tiesiog sutelkė dėmesį į kelią, vis didindamas greitį, ir nė nepažiūrėjo į mane.
Puiku, tiesiog puiku...
Kai jau maniau, kad viskas jau ir taip yra blogai, fone išgirdau policijos sirenų garsus, kurie visiškai sustojo mano širdį plakti.
-Tu prisisegusi?- paklausė Zayn.
Aš išsižiojau, nė negalėdama nieko pratarti. Mano rankos drebėjo taip, kad net negalėjau jų pati pajudinti.
Zayn atsisuko į mane, patraukė diržą, patikrindamas ar gerai užsisegiau ir sugniaužė vairą taip stipriai, kad net pabalo jo krumpliai.
Kas dabar bus?