Omegle

58 Dalis

-Ar aš kažko nežinau?
Jis apsivertė ant kito šono, perbraukė delnais per veidą.
-Timai,- vis dar laukiau jo atsakymo.
-Viską tu žinai.
-O jei aš patikrinčiau?
-Ką tu patikrintum?- susiraukė jis.
-Tavo kišenes,- pasakiau ir atsistojau. Timas vėl pasirėmė alkūnėmis į lovą, įsmeigdamas žvilgsnį į mane.
Iš šalies tikriausiai atrodėme kaip šuo ir katė. Lyg vis nenuspręsdami kuris pirmas puls.
Nieko nelaukdama puoliau pro duris, besistenkdama kuo greičiau pasiekti pakabą su Timo striuke. Bėgau kiek tik galima greičiau, tačiau tai man nepadėjo. Timas visuomet buvo už mane greitesnis. Visose srityse.
Vos tik pasiekiau jo raudoną striukę, staigiai įkišau ranką į dešinę kišenę, o tada pajutau staigų smūgį, kuris vienu judesiu atitraukė mane nuo pakabos. Timas stipriai suspaudė mano liemenį ir nunešęs į svetainę, numetė ant sofos. Sucypiau kaip maža mergaitė.
-Nelysk kur nereikia,- tarė jis, prispaudęs mano riešus prie sofos. Jo balso tonas skambėjo piktai. Tąkart jis iš tikrųjų buvo įsiutęs.
Netrukus svetainėje pasirodė mama, kuri išgelbėjo mane nuo įsiutusio Timo.
-Nekelkit dulkių!- piktai sušuko ji, rankose laikydama puodą.
-Mama, pasakyk jam, kad mane paleistų!
-Timai, paleisk ją.
Parodžiau jam liežuvį ir pasitryniau skaudančius riešus.
-Tu kažkoks nesveikas.
-Tiesiog nesikišk. Čia ne tavo reikalas,- piktai atsakė jis ir staigiai pagriebęs striukę nuo pakabos, išėjo į lauką.
O aš likau svetainėje stovėti viena.
Žinojau, kad jis kažką slepia, bet niekada nesitikėjau, kad Timas gali turėti narkotikų.
Gal aš tik išsigalvoju? Juk jis ne toks.

Pagaliau išmetus iš galvos Timą, mano mintis pasiekė dar vienas idiotas Zayn. Ar jis nesušalo? Kaip jis ten ir ar jis vis dar ten. Protas liepė apie jį negalvoti, bet širdis neleido taip daryti...
Galiausiai nusileidau į rūsį.