Omegle

25 Dalis

Ryte pabudau nuo mamos cypimo:
-O, Viešpatie, kas taip pasielgė?!
Pasitryniau akis rankomis. Timo kambaryje jau nebebuvo ir jo antklode buvo užklotos mano kojos. Miela...
Iššokau iš lovos ir nusileidau laiptais į apačią.
Buvau susivėlusi ir vilkėjau pižamą su meškiukais. Man ji patiko. O kam ji nepatiko- tai jau jų reikalas...
Vos tik nusileidau laiptais į pirmąjį aukštą, skaniai nusižiovavau.
- O, Dieve mano..,- iš lauko į namus atbėgo apsiašarojusi mama.
Aš susiraukiau ir puoliau klausinėti kas buvo, tačiau ji nieko man neatsakė, tik nuskubėjo į kambarį pas tėtį.
Pravėriau lauko duris ir tiesiai priešais mano akis puikavosi žemė. Vien tik žemė. Nebuvo nei mamos prižūrėto sodo, nei minkštos žalios žolės priekiniame kieme. Viskas buvo išvažinėta automobilio. Tiksliau išdraskyta. Ir puikiai žinojau kieno tai darbas.
Mano lūpos atsiskyrė viena nuo kitos. Mama pribėgo prie manęs.
-Kas tai galėjo padaryti? Juk mes iš visų jėgų stengiamės sutarti du visais kaimynais... Taip neteisinga...
-Mama,- tyliai pasakiau ir apkabinau ją.
-Kas galėtų taip nekęsti mūsų?.. Tiesiog negaliu patikėti tuo...
-Mama, viskas gerai. Juk tai tik... sodas.
Bandžiau raminti mamą, tačiau pačiai ištiedėjo ašara, kai supratau kaip svarbu jai tai buvo. Ji daug stengėsi, daug dirbo, kad padarytų tokį sodą, kokio norėjo. Atsimenu kaip ilgai ji rinkosi kokios rūšies žolę sodinti. O dabar kažkas tiesiog ėmė ir viską sugadino...
-Mama, juk atsodinsi viską iš naujo. Aš tau padėsiu.
Mama suspaudė mane savo glėbyje.
-Viskas gerai,- tyliai pasakiau.
Nebuvo nieko blogiau už mamos ašaras. Priversiu taip verkti Zayn. Nežinau kaip, nežinau dėl ko, tačiau priversiu. Jis tikras asilas. Kitaip nepavadinsi...
Šiaip ne taip, su Sofijos pagalba man pavyko nuraminti mamą. Uždariau visas užuolaidas, kad tik ji nežiūrėtų per langus.
Zayn pasielgė labai šlykščiai ir, tiesą sakant, tai tik dar labiau mane nuvylė...
Pasiėmiau telefoną ir paskambinau Zayn numeriu, kuriuo vakar naktį man skambino jis.
Po kelių ilgų pyptelėjimų, pagaliau išgirdau Zayn balsą kitame ragelio gale.
-Labas, mažyte,- sumurkė jis.
Papurčiau galvą.
-Tu esi kiaulė, Zayn. Tu gyvulys... Tu... Tiesiog... Net nežinau žodžio kaip galėčiau tave apibudinti. Aš nekenčiu tavęs. Girdi? Nekenčiu!- pabrėžiau paskutinį žodį ir kitame ragelio gale negalėjau girdėti nieko, tik tylą.
-Tu nesilaikei taisyklių. Štai tau pasekmės,- ramiai tarė jis.
-Kokių dar taisyklių, Zayn?! Tu bent supranti kaip idioškai tai skamba?! Tu toks kvailas! Jei nori žinoti, man tu nepadarei nieko. Mano mama nukentėjo labiausiai. O į mudviejų reikalą negalima kišti pašalinių žmonių.
-Taigi... mes turime mudviejų reikalą?
-Neturime!
Zayn nutilo.
-Tu vis dar turi galimybę viską ištaisyti ar bent jau šiek tiek pagerinti situaciją. Žinoma, jei tik būsi gera mergaitė.
-Ko tu nori iš manęs?- rimtai paklausiau, sukandusi dantis.
-Noriu, kad tu išeitum į lauką. Šiąnakt. Viena. Būsiu pas tave dešimtą valandą. Ne vėliau.