Omegle

43 Dalis

Kai pagaliau išnešdinau visus svečius iš savo namų, paguldžiau girtą Timą į lovą ir užklojau jį šilta antklode, pagaliau radau šiek tiek laiko atsipūsti. Nepakenčiau girto Timo. Kai jis būdavo išgėręs, jam niekas nerūpėdavo. Ir nesvarbu ar tu blogai jautiesi, ar nenori viso to šurmulio savo namuose, jam tai visiškai nerūpėjo. Svarbiausia jam buvo tik tai, kad jam viskas gerai ir tuo viskas ir baigėsi. Jis netgi nebesijaudino ar aš netyčia ne su Zayn, ar jis manęs niekur neišsivežė. Tuo tarpu, kai būdamas blaivas jis neleido man net priimti iš jo rožės.
Sėdėjau virtuvėje, iš lėto gurkšnodama savo juodųjų serbentų arbatą ir besimėgaudama jos malonia šiluma ir skoniu. Kai pagaliau pamaniau, kad viskas ko dabar norėčiau, tai kur nors prigulti ir ilgai ilgai išsimiegoti, mano ramybę sudrumstė telefono skambutis.
Nieko nelaukdama atsiliepiau.
-Klausau?
-Aš prie tavo namų,- pasigirdo Zayn balsas kitame ragelio gale.
-O, Dieve..,- tyliai pasakiau ir susiėmiau už galvos. Jau buvau pamiršusi, kad Zayn turėjo atvažiuoti.
-Ar išeisi?- tyliai paklausė jis.
Jo nuotaika ir vėl buvo gera, jis ir vėl buvo malonus su manimi ir jokios nei pykčio, nei susierzinimo gaidelės jo balse negalėjau išgirsti.
-Aš nežinau. Tikriausiai neišeisiu.
Zayn akimirką nutilo.
-Kodėl?
-Aš...
-Timas?
-Ne. Aš tiesiog labai pavargusi. Iš tikrųjų.
-Norėjau pasiūlyti tau visišką atsipalaidavimą ir ramybę savaitgaliui.
-Ką? Skamba lyg SPA salono reklama,- nusišypsojau.
Kitame ragelio gale pasigirdo Zayn juokas.
-Panašiai ir yra.
-Ką tu man siūlai?
-Praleisti savaitgalį su manimi.
-O ką mes veiktumėme?- nusišypsojau ir prikandau lūpą.
-Aš tikrai sugalvočiau. Tik klausimas ar tu to nori. Visą savaitgalį. Ramybė ir atsipalaidavimas garantuoti. Tik dabar. Pasiūlymas galioja tik šią akimirką.
Garsiai nusijuokiau.
-Galėtum dirbti "TopShop".
-Aš rimtai. Sutinki?- girdėjau kaip jis šypsosi.
-Nežinau.
Vėl prikandau lūpą, galvodama ką reikės pasakyti mamai. Pasiūlymas tikrai skambėjo labai gundančiai, tuo labiau Zayn šįkart atrodė iš tiesų geranoriškas.
-Ką man rengtis?
-Nesvarbu. Būk taip kaip esi dabar. Tik pasiimk megztinį.
-Gerai. Tuoj išeisiu,- pasakiau ir padėjusi ragelį puoliau ruoštis.
Palikau Timui raštelį: "Dėl manęs nesijaundink. Būsiu su Z. Iki!" ir tėvams: "Mama, tėti, šiandien tikriausiai negrįšiu namo. Dėl manęs nesijaundinkit :)".
Prikabinau raštelį tėvams prie šaldytuvo ir užsidėjusi batus išėjau į lauką.
Šįkart viskas bus gerai, Delise. Šįkart viskas bus gerai...

....
Atleiskit, galbūt kitos dalies nebus ateinančias kelias dienas. Mano draugė pabėgo iš vaikų namų. Dingo ir niekas nežino kur jinai. Taip pat aš net neįsivaizduoju.
Kiekvieną dieną belekaip skauda galvą, dar nauja mokykla, nelabai turiu draugų. Taigi... Tikiuosi suprantat mane.