Omegle

13 Dalis

-Delise!- sušuko mama, kuomet aš sedėjau virtuvėje.
-Ką?
-Delise!- vėl sušuko ji.
-Ką?!- atsakiau ir vėl, šį kartą garsiau. Tačiau ji vistiek nieko neatsakė.
Atsistojau nuo kėdės ir ėjau jos ieškoti.
-Kas yra?- paklausiau.
Prieš pat mano akis išdygusi mama rankose laikė nedidelę dėžutę su mažu mėtinės spalvos kaspinėliu.
Susiraukiau, pakėliau vieną antakį.
-Kas čia?
-Kažkas paliko tau tai prie durų. Ar turi kokį slaptą gerbėją?- nusišypsojo ji ir pakilnojo antakius.
Šiek tiek nuraudau ir paėmiau dėžutę iš mamos.
Ji nekantravo, kad atidaryčiau prie jos akių, tačiau aš tik laukiau kol ji nueis. Neįsivaizdavau kas galėtų būti viduje ir nenorėjau, kad apie tai sužinotų mama.
-Tai aš einu į savo kambarį?- šiek tiek pasimesdama dėl nejaukios situacijos, tariau aš.
-Ar parodysi man kas tai?
-Galbūt,- aš nusišypsojau ir nubėgau laiptais į viršų.
Apžiūrėjusi dežutę, niekur nepastebėjau siuntėjo vardo. Nedelsdama išpakavau ir atidariusi dėžutę radau naują iPhone6 ir raštelį:

"Atleisk už sugadintą telefoną. Nupirkau tau naują. Tikiuosi patiko."

Na jau ne... Tikrai nepriimsiu tokios dovanos iš Zayn. Jis tikriausiai labai brangiai kainavo...
Tačiau kitą vertus, jis kaltas dėl mano sudaužyto telefono, taigi...
Kad ir koks chaosas dabar dėjosi mano galvoje, smalsumas mane įveikė ir aš įsijungiau naująjį telefoną.
Auksinės spalvos dangtelis jam suteikė prabangumo. Iš tikrųjų, tokio dar nebuvau laikiusi rankoje. Mačiau tik internete.
Atsidariau adresų knygą, kurioje buvo dar vienas, iki šiol nematytas numeris, kuris tikriausiai buvo išsaugotas telefone.

Paskambink šiuo numeriu

Paspaudžiau ant numerio ir spustelėjau skambinimo mygtuką.
Po kelių ilgų signalų, mano ausį pasiekė švelnus Zayn balsas.
-Labas, Delise.
-Labas,- tyliai tariau.
-Žinai, tu neįtikėtina.
-Ką?- pasimečiau.
-Jau tikėjausi, kad nepaskambinsi po viso to.
Pakilnojau pečius, tačiau, aišku, jis to nematė.
-Ar patiko dovana?
-Na... Tiesą sakant, nesitikėjau. Tai tiesiog... net... nežinau ką pasakyti.
Zayn nusijuokė.
-Nemanau, kad galėčiau priimti tai,- tyliai pasakiau.
Kitame ragelio gale įsivyravo tyla.
-Jei nepatiko, galiu nupirkti kitą.
-Ne. Tiesiog jis brangus. Nesulyginamas su mano ankstesniu telefonu... Todėl manau, kad reikėtų jį tau gražinti. Aš galiu sumokėti pinigus.
-Delise, jei bandysi man jį gražinti, jis vistiek atsidurs prie tavo durų.
Nutilau.
-Gerai... Tiesiog aš nepratusi prie tokių dovanų.
-Tai ne dovana. Tai atpirkimas. Juk aš buvau kaltas, kad sudaužei savo telefoną, ar ne?
-Tikriausiai.
Abu nutilome.
-Delise?
-M?
-Ką veiksi šiandien vakare?
-Nežinau.
-Ar būsi laisva?
-Tikriausiai. O ką?
-Nieko. Aš jau turiu eiti. Be to, ar patiko kaspinėlis?- kitame ragelio gale pasigirdo Zayn juokas.
-Taip. Mano mėgstamiausia spalva,- nusijuokiau.
-Žinau,- tarė jis.

Staiga mama įžengė pro mano kambario duris. Aš šiek tiek pašokau iš netikėtumo.

-Iki,- greitai atsakiau.
-Iki,- tarė jis.

Mama nusišypsojo, prisėdo ant mano lovos.
-Kas čia?- paklausė ji pilnu nuostabos žvilgsniu, žiūrėdamą į telefoną.
-Sudaužiau savo seną, todėl įsigijau naują.
Mama pakėlė antakius.
-Niekas nepalieka siuntų prie durų, be parašo ir tuo labiau su kaspinėliu.

Ir kodėl mano mama tokia pastabi?..

-Aš jau pasirašiau seniau. Tiesiog tik dabar atnešė ir..,- šiek tiek pasimečiau.
-Tada aišku,- tarė ji ir aš atsikvėpiau iš palengvėjimo. Laimei, ji neklausinėjo nieko daugiau.
-Labai gražus,- tarė ji, paimdama telefoną man iš rankų,- ar daug mokėjai?
-Na taip, nemažai,- toliau melavau mamai.
Ji atidavė telefoną atgal ir tarė:
-Jau maniau koks nors gerbėjas.
-Mama, koks dar gerbėjas? Aš net draugų neturiu,- nusijuokiau.
Mama šyptelėjo.
-Viskam savas laikas,- tarė jis ir dar kartą nusišypsojusi, paliko mano kambarį.
Aš atsidusau.
Man niekada nepatiko meluoti, tuo labiau savo mamai. Tačiau jei ji sužinotų, kad tas "gerbėjas" yra Zayn Malik, ji nepaliktų manęs ramybėje. Jie, kartu su tėčiu, izoliuotų mane iki gyvenimo pabaigos taip, kad tik jis negalėtų su manim susisiekti...