Omegle

66 Dalis

Nežinau ar kada nors buvau taip pasimetusi gyvenime, kaip būtent tą akimirką. Viena mano pusė stengėsi atstumti Zayn kuo toliau nuo savęs, tikino, jog jis yra pavojingas, o kita pusė tiesiog troško paskęsti jo glėbyje.
Vos tik Zayn patraukė savo lūpas nuo manųju, aš nevalingai išsižiojau, bandydama suprasti kas čia ką tik nutiko. Tada nejučia nusišypsojau ir veidu atsirėmiau į tvirtą jo krūtinę. Tamsiaplaukis prispaudė mane arčiau tavęs ir tvirtai laikė savo glėbyje, keliskart pasiūbuodamas į šonus.
-Viskas gerai?- tyliai paklausė jis manęs.
-Viskas gerai,- lėtai atsakiau ir užsimerkusi, apsivijau jo kūna savo rankomis.
-Tu tokia neklaužada... Ką man dabar su tavim daryti?- nusišypsojo jis.
-Aš noriu eiti kartu.
-Nuvesiu tave namo.
-Aš noriu eiti kartu, Zayn,- pakėliau galvą ir pažiūrėjau tiesiai į jo tamsias akis.
-Aš pasakiau ne. Tu negali ten eiti, Deli. Tiesiog negalima.
-Kodėl?
-Per daug rizikinga. O jei tau kas atsitiks? Jei kas nors lys prie tavęs?
Per kūna nuėjo malonūs šiurpuliukai, kai supratau, jog aš jam iš tikrųjų kažkiek rūpiu. Tačiau, nors ir supratau, jog galbūt ten, kur eina Zayn, yra pavojinga, tačiau vistiek buvau pasirįžusi eiti. Dėl Timo aš galėjau padaryti viską.
-Viskas man bus gerai, Zayn. Juk nevesi manęs namo tokį kelią, ar ne?
-Vesiu.
-Nevesi.
-Aš vesiu tave, Delise! Ir man nesvarbu, kad tu nenori to,- šiek tiek pakėlė balsą jis.
Aš nusijuokiau. Kadangi tai nuskambėjo visiškai kitaip, nei turėjo nuskambėti.
Zayn veide pasirodė šypsena.
-Nuostabu,- tyliai pasakė jis.
-Zayn, mes negalim grįžti. Nėra laiko. Mums reikia eiti. Timas amžinai nelauks.
Zayn nusiėmė už galvos.
-Tu žudai mane.
-Greičiau. Mes turim eiti,-pasakiau ir pradėjau tempti jį už rankos.
-Ne, Delise, mes neisim ten.
-Eisim!
-Neisim,- jis vėl nusišypsojo.
Iš visų jėgų bandžiau tempti jį už rankos, tačiau jis visiškai nepajudėjo iš vietos.
-Mes ten neisim, Deli.
-Kodėl?!
-Nes mums reikia ne į tą pusę,- šyptelėjo jis ir suėmęs mano ranką stipriau, nusivedė taku į tamsą.
Jis sunėrė mūsų pirštus taip, kad tarp mūsų rankų nebuvo jokio tarpo. Visada bijojau tamsos. Labai. Tačiau būdama su Zayn, visos baimės dingdavo. Užteko tik mano rankos jo rankoje ir žinojimo, jog jis yra šalia. Daugiau man nieko nereikėjo. Tik jo. Ir tik jo vieno.