Omegle

80 dalis

Vėlai vakare, kai saulė jau buvo visiškai nusileidusi ir mano kambarį gaubė tamsa, atsidariau langą. Pasiremusi į palangę, klausiausi ramaus miško ošimo. Nemąsčiau visiškai apie nieką. Buvau tik aš ir ramuma. Dievinau tokias akimirkas.
Tačiau staiga kieme įsižiebė šviesa ir pro duris išėjo Timas. Išsiėmęs iš kišenės cigarečių pakelį, jis rūkė jas viena po kitos. Vaikščiojo ratais ir žiūrėjo į žemę. Timas atrodė tikrai prastai. Lyg netekęs savo gyvenimo džiaugsmo. Lyg nebematantis nieko gero šiame pasaulyje. Jutau neapsakomą sąžinės graužatį ir liūdesį, lyg aš būčiau kalta dėl viso to, kas nutiko. Norėjau vėl matyti tą linksmąjį Timą su šypsena veide. Tą Timą, su kuriuo buvau praleidusi tiek daug laiko... Tačiau dabar jis buvo visiškai kitoks. Nė kiek nepanašus į ankstesnįjį save.
Timas priėjo prie Zayn sodo, koja nuspyrė šviestuvą, o šis nuskrido ant žaliuojančios pievelės. Tai iš tikrųjų privertė mane nusišypsoti. Savybė viską laužyti ir gadinti tikriausiai buvo įaugusi jam į smegenis.
-Timai,- tyliai pakviečiau jį, tačiau jis nesureagavo.
-Timai!- sušukau garsiau. Jis ėmė dairytis, galiausiai atsisuko į mane. Aš jam pamojavau, o jis tik užgesino cigaretę į peleninę ir nuėjo atgal į vidų. Durys užsidarė. Šviesa kieme išsijungė. Na, o aš vis dar likau stovėti prie lango. Tiesa, dabar jau, bandydama sulaikyti ašaras. Nebuvau labai didelė verksnė, tačiau viskas, kas vyko paskutiniu metu, tikrai mane liūdino. Negalėjau tverti ilgai. Kiekviena maža smulkmena mane sugraudindavo. Tą akimirką tiesiog buvau pasiilgusi senojo Timo ir negalėjau susitaikyti su ta mintim, kad aš jam daugiau niekada nereikšiu tiek, kiek reiškiau prieš vos keletą savaičių. Dabar, rodėsi, kad jis manęs nekenčia... Galbūt taip ir buvo.
Atsigulusi į lovą, mąsčiau apie labai daug įvairių dalykų, todėl sunkiai sekėsi užmigti. Bandžiau priversti save užsimerkti ir tiesiog miegoti, bet nieko gero iš to neišėjo. Pasitempiau savo marškinėlius žemyn ir patraukiau prie durų. Zayn kambarys buvo visai šalia, todėl nereikėjo eiti toli. Tyliai pravėriau jo kambario duris. Lovoje matėsi siluetas. Užėjau į kambarį, uždariau duris ir prisiartinau arčiau Zayn lovos. Jo kūnas iš lėto judėjo nuo kvėpavimo. Buvo tamsu, tačiau vistiek galėjau matyti jo dailius veido kontūrus ir pačią ramiausią Zayn veido išraišką, kokią tik yra tekę matyti. Jis atrodė toks gražus, kai miega... Norėjosi apkabinti ir visą išbučiuoti.
Iš lėto ištiesiau savo ranką link jo veido, jis šiek tiek pasimuistė, tačiau neprabudo. Savo rodomąjį pirštą kišau jam į nosį vis giliau ir giliau. Staiga jis pašoko, rankomis pradėjo mojuoti sau prieš veidą, trenkdamas man porą kartų. Aš nusišypsojau. Zayn apsivertė ant kito šono, o aš ant pirštų galiukų nutipenau į kitą jo lovos pusę. Jo krūtinė buvo atsiklojusi ir aš velniškai norėjau ją paliesti... Jis taip mane traukė...
Pritūpiau prie jo ir pirštu pabaksnojau jo nosytę. Iš tiesų, stengiausi laikytis neprasijuokusi. Uždėjau savo ranką jam ant kaklo, nykščiu glostydama jo odą. Staiga jo akys plačiai prasivėrė, suspindėjo mėnulio šviesoje ir griebęs mane, persimetė per save. Nespėjau suvokti kas vyksta, kai jis apsižergė mane ir iš visų jėgų prispaudė mano rankas prie savo lovos. Mano širdis daužėsi kaip pašėlusi. Jo žvilgsnis buvo kupinas tiek pykčio, tiek išgasčio. Tik nesupratau ko buvo daugiau.
-Zayn?- tyliai ištariau.
Jo kvėpavimas aidėjo visame kambaryje.
Išgirdęs mano balsą, paleido mane ir krito šalia į savo minkštą lovą.
-Viešpatie... Delise!- pakėlė balsą jis,- nedaryk taip!
Aš vis dar negalėjau atsipeikėti po to, kai Zayn mane užpuolė.
-Taip tyliai prisėlinai... Daugiau niekada taip nedaryk...
-Gerai,- atsakiau jam.
-Ir išvis, kodėl tu dar nemiegi?- paklausė Zayn pažvelgęs į savo laikrodį ant staliuko,- jau beveik trečia ryto.
-Nesimiega.
Zayn atsiduso. Jo kvėpavimas vis dar buvo garsus ir dažnas.
-Eikš čia, aš šiąnakt noriu išsimiegoti,- ramiai tarė jis ir apsikabino mane,- ar taip tau patogu?
-Taip,- tyliai pasakiau ir užmerkiau savo akis. Nuo Zayn sklido maloni šiluma. Jo stiprios rankos apglėbė mane taip smarkiai, kad tą akimirką daugiau nenorėjau nieko, išskyrus, kad tai tęstusi amžinai.
-Labanaktis,- pasakiau.
Jis kažką sumurmėjo sau po nosimi ir netrukus užmigo. Vėliau užmigau ir aš.

Atsikėlus anksti ryte mane pasitiko nuostabi Zayn šypsena, kurios nebuvau mačiusi jau taip seniai...
-Labas,- nusišypsojau ir aš jam.
-Labas,- ištarė jis,- kaip miegojai?
-Gerai. O tu?
-Aš irgi gerai...
Trumpam abu nutilom.
-Ar nori arbatos?- paklausė Zayn.
-Taip, norėčiau.
-Gerai,- pasakė jis ir išlipo iš lovos. Jo kūno nedengė nė vienas drabužis. Zayn buvo visiškai nuogas. Jo nuogas riestas užpakaliukas buvo man priešais akis.
Susigėdau ir nusisukau.
-Zayn, kodėl tu nuogas?- nusijuokiau.
-Nes man taip patinka,- nusišypsojo jis.
-Nori pasakyti miegi nuogas?
-Taip. O kažkas negerai?
Velnias... aš miegojau su visiškai nuogu Zayn... Dieve mano... Nemaniau, kad jis nuogas... Kas nors mane nužudykit.
Gulėjau įsirėmusi veidu į pagalvę ir šypsojausi. Girdėjau kaip Zayn atsidarė spintelę, tikriausiai pasiėmė apatinius.
-Jau gali atsisukti, jei nori,- tarė jis.
Aš iš lėto pasikėliau nuo pagalvės ir pažvelgiau į jį. Per jo apatinius galėjau matyti jo daiktą. O jis tikrai buvo didelis... Pajaučiau kaip dega mano skruostai. Zayn vis dar nepaliaujamai šypsojosi, vėliau su vienais apatiniais išėjo pro duris.
Rankomis užsidengiau veidą. Norėjau cypti. Tiksliai nežinojau dėl ko, tačiau tą akimirką jaučiausi laiminga. Zayn ir ta jo nuostabi šypsena tiesiog varė mane iš proto.