Alsuojanti tamsa (✔)

10. Lukštas

Po Leitės mirties jau buvo praėjusi savaitė.

Ilmantas pravėrė šoninio įėjimo duris. Šiandien su Vilkgaila jis norėjo susitikti anksčiau, aptarti reikalus dar nesipainiojant kitiems. Kažin ar kunigaikštis nepamiršo? Ten, kur praėjimas šakojosi, Ilmantas pasuko į kairę.

Kaip tik tada kažkoks garsas privertė kūną įsitempti. Nesuprato kas tai, buvo per tylus, bet garsas kažkodėl iš karto priminė, jog su savim jis neturi jokio ginklo. Toliau už posūkio kažkas dunkstelėjo į grindis.

Nerimas apglėbė kūną. Ilmantas ėmė bėgti.

Pasukęs koridoriumi dar kartą, staiga sustojo. Už keliolikos žingsnių nuo jo, nušviestas per langelį krintančios dienos šviesos gulėjo žmogaus kūnas, o šalia jo stovėjo aukštas plačiapetis karys. Jarutis. Iš karto pažino jį šioje dulkėtoje prieblandoje. Jarutis žvelgė į gulintįjį ir šluostė kruvinus kardo ašmenis į savo apsiausto skverną. Žmogaus ant žemės galva bejėgiškai nulinko į šoną.

Ilmanto krūtinėje sugaudė tarsi metaliniai dūžiai – ant grindų gulėjo jo kunigaikštis. Kraujas užsiliepsnojo gyslose ir karštis pliūptelėjo per visą kūną. Regėtoja buvo teisi! Pirštai ėmė karštligiškai ieškoti ginklo rankenos. Dantys sugriežė, kai vėl prisiminė, kad kaip tik dabar ginklo neturi.

Jarutis krūptelėjo. Supratęs, kad yra ne vienas, pakėlė akis į liudininką. Veidas persikreipė piktam šypsniui.

– Ką gi, – sugergždė, – vis tiek iš tavęs nedaug naudos.

Kardo ašmenys blykstelėjo blankioje šviesoje ir jis energingai žengė Ilmanto pusėn. Senis sugniaužė kumščius ir stipriai sukando dantis. Dabar labiausiai troško visą įniršį sutelktį į smūgį išdaviko smilkinin, bet artėjantis kardas vertė kuo greičiau ieškoti kito būdo. Apsižvalgė. Vienintelis artimas ir panaudojamas daiktas buvo metalinė žvakidė aukščio su lyg juosmeniu, todėl nedelsdamas griebė ją abiem rankom. Tai pamatęs Jarutis stabtelėjo.

– Cha, nejuokink! Prieš mane su žvakide? Ar nematai kaip tai apgailėtina?

Tačiau Ilmantas nebesiklausė jo žodžių. Pajutęs šaltą metalą savo rankose nebegalėjo savęs sulaikyti daugiau nė vienai akimirkai. Suurzgė ir, užsimojęs žvakide kaip vėzdu, bėgte pasileido į žudiką.

Jarutis visuomet buvo vikrus ir tikslus su aštriais ginklais, bet ženkliai nuvertino Ilmanto jėgas, tikėdamasis be ypatingų pastangų kardu sulaikyti jo link atskriejantį kovai nepritaikytą daiktą.

Smūgis tiesiog išplėšė kardą iš pirštų ir šis apsivertęs ore, nuskriejo tiesiai per langą. Jaručio akys išsiplėtė iš nuostabos. Staiga viskas apsisuko ir dabar jis beginklis stovėjo priešais tą įniršusį žvėrį. Senio rankos vėl užsimojo ir Jarutis suprato, kad jei tuojau pat nepajudės, aštri žvakidės koja po akimirkos perkirs jo galvą.

Kaip tik tada abu išgirdo kaip nuo Vilkgailos pusės atsklido dejonė. Ilmantą tai išblaškė. Tik to ir tereikėjo. Jarutis šoko prie lango ir persisvėręs šlumštelėjo laukan. Ilmantas puolė iš paskos, bet vėl išgirdo Vilkgailos balsą. Atsisuko į ant žemės gulintį kunigaikštį. Jis dar sekė Ilmanto judesius besimerkiančiomis akimis. Senis nuleido žvakidę ant žemės ir priėjo artyn. Iš perdurtos krūtinės dar tekėjo kraujas, bet veidas balo vis labiau. Priklaupė šalia. Kunigaikštis pajudino lūpas, bet joks garsas nebeatsklido. Ilmantas uždėjo savo didelę ranką ant Vilkgailos peties ir nebenukreipė žvilgsnio nuo jo akių tol, kol jos užsimerkė visam laikui.

¤¤¤¤¤¤¤¤¤

Raudoni saulės spinduliai liūdnai geso tamsiame tyliai banguojančiame vandenyje, o jos degantis kamuolys jau beveik lietė už ežero stūksančios girios medžių viršūnes. Temstančiame šventajame miške apie platų laužą susirinko beveik visi. Juodos žmonių figūros tyliai stovėjo ant kalvos iš priekio apšviestos plazdančia liepsna, iš nugaros apgaubtos vakaro vėsuma. Arčiausiai ugnies – Preigilas, Rūnas ir vaidilutės; kiek toliau Rikantė, spausdama prie krūtinės Idrį, naujas kunigaikštis Skiriotas, Ilmantas ir jo likę penki sūnūs, Symantas, Iglė, Auktarė, už jų vyrai, seniai, moterys ir vaikai. Laužas daug platesnis negu anksčiau sudegintos Leitės – ant Vilkgailos laidotuvių laužo dar turėjo tilpti ir jo žirgas, du medžiokliniai šunys, sakalas, ginklai.