„Ką čia darai Tessa?" jis paklausė ir aš nusišluosčiau akis.
Žinau, kad atrodau baisiai, apdribę džinsai ir megztinis, vakarykštis makiažas ir suvelti plaukai. Pažiūrėjau į merginą stovinčią už jo ir pasilenkiau nuo grindų pakelti tašes. Atrodė, jog Haris prisiminė, kad čia yra mergina ir atsisuko į ją.
„Gali duoti mums minutė?" jis paklausė jos ir ji linktelėjo prieš išeidama iš buto.
„Negaliu patikėti, kad tu čia" jis pasakė ir įėjo į virtuvę. Jis nusimovė švarką parodydamas savo paprastą baltą maikutę.
„Aš.. aš tiesiog išeinu" sugebėjau pasakyti. Jis atrodo taip nuostabiai, taip gražiai. Tokia nuostabi nelaimė.
„Prašau tiesiog leisk man paaiškinti" jis maldavo. Juodi ratilai po jo akių buvo labiau matomi nei mano.
„Ne" vėl siekiau savo krepšiu, bet jis juos paėmė man iš rankų ir padėjo ant grindų.
„Dvi minutės, tai viskas ko aš prašau"
Dvi minutės yra per daug čia su Hariu, būti čia užsidariusiais, bet aš žinau, kad man to reikia, tad galėsiu judėti toliau ir niekados nebereikės jo pamatyti vėl.
Atsidusau ir atsisėdau stengdamasi nesukelti jokio garso, kas išduotų mano neutralią išraišką. Jis akivaizdžiai nustebo, kad aš atsisėdau ir prisėdo priešais mane.
„Žinomo tu judi greitai" tyliai pasakiau.
„Ką?" Haris paklausė, bet tada pasirodė, jog jis prisiminė brunete.
„Ji dirba su manim, na su manim toj pačioj leidykloj, jos vyras su naujagimiu laukia apačioje. Ji atvyko čia apžiūrėti buto, nes jie ieško naujos vietos, tad ji norėjo apsižvalgyti po mūsų.. butą" jis paaiškino.
„Tu išsikraustai?" paklausiau.
„Ne, jeigu tu pasiliksi ne, bet aš nematau prasmės pasilikti čia kai tavęs nėra. Aš tik peržiūrėjau viską" jis pasakė.
Truputį atsipalaidavau, bet tik dėl to, kad jis su ja nemiegojo nereiškia, kad jis nemiegojo su kuo nors kitu. Ignoravau aštrų skausmo liūdesį kuris atėjo, kai Haris pradėjo kalbėti apie išsikraustymą, netgi žinant, kad aš čia negyvenu.
„Tu manai, kad galėčiau ką nors atsivesti į mūsų butą? Praėjo tik dvi dienos, tai štai ką tu galvoji apie mane?" jis paklausė ir aš linktelėjau.
Skausmas perėjo per ji veidą ir jis atsiduso.
„Kur buvai vakar? Buvau nuvykęs pas tėvą, bet tavęs ten nebuvo" jis pasakė.
„Pas mama"
„Oh" jis nuleido žvilgsnį į rankas,
„Ar jūs viską išsiaiškinote?" jis paklausė.
„Tai ne tavo reikalas" pasipiktinau ir pažiūrėjau tiesiai jam į akis.
„Aš taip tavęs pasiilgau" jis pasakė ir aš vėl praradau kvėpavimą.
„Žinoma, kad pasiilgai" nepaisant emocijų viesulo viduje, neleisiu sau prieš jį pravirkti.
„Tikrai Tessa, žinau, kad daugybę kartų viską suknisau, bet aš myliu tave"
„Tiesiog liaukis Hari, taupyk savo laiką ir energiją. Tu daugiau nebeseksi manęs. Tiesiog liaukis. Tu gavai ko norėjai, tad kodėl tiesiog nesustojus?"
„Todėl, nes negaliu tiesiog sustoti.. aš myliu tave. Man reikia, kad duotum progą ištaisyti viską. Man reikia tavęs Tessa. Man reikia tavęs. Tau reikia manęs." Jis siekė mano rankos, bet aš patraukiau ją.
